Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kunigaikštis Kazimieras Nestoras Sapiega (lenk. Kazimierz Nestor Sapieha, 1757 m. vasario 14 d., Brestas – 1798 m. gegužės 25 d., Viena) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos pulkininkas (1772), Lietuvos artilerijos generolas (1773–1793), Nuolatinės tarybos narys (1778), Bresto seniūnas nuo (nuo 1783 m.). Lietuvos konfederacijos maršalka (1788–1792) Ketverių metų seime.

Kazimieras Nestoras Sapiega

Sapiegos

Herbas „Lis“

Gimė	1757 m. vasario 14 d. Brestas
Mirė	1798 m. gegužės 25 d. (41 metai) Viena
Tėvas	Jonas Sapiega
Motina	Elžbieta Branicka
Sutuoktinis (-ė)	Ana Cetner

Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas

Vikiteka	Kazimieras Nestoras Sapiega

Biografija

Lietuvos žymios magnatų Sapiegų giminės atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lenkijos armijos generolo-majoro Jono Sapiegos (m. 1757) ir Elžbietos Branickos (1734–1800), Braclavo kašteliono Petro Branickio ir Valerijos Šembek, dukters sūnus. Elžbieta Branicka buvo viena pirmųjų Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio meilužių.

Jo tėvas Jonas Sapiega mirė už 8 mėnesių po Kazimiero Nestoro gimimo. Jo auklėjimu užsiėmė motina Elžbieta ir dėdė Pranciškus Ksaveras Branickis. 1767–1772 metais mokėsi Varšuvos riterių mokykloje (kadetų korpuse), vėliau tęsė mokslus karinėse akademijose Turine, Paryžiuje ir Strasbūre.

1772 m. kovo 11 d. Kazimieras Nestoras Sapiega gavo LDK artilerijos pulkininko titulą. 1773 m. balandžio 28 d. įtakojant savo dėdės, Karūnos didžiojo etmono Pranciškaus Ksavero Branickio, gavo Lietuvos artilerijos generolo titulą.

1773–1776 metais keliavo po Europos šalis. Prancūzijoje studijavo artileriją, teisę ir filosofiją. 1776 metais savo dėdės įsakymu grįžo į ATR, nors pats pripažino, kad nebaigė savo išsilavinimo. Užsienio kelionės metu vedė dienoraštį. Buvo išrinktas vienu iš šešių Maltos ordino komandorų.

1776 m. gruodžio 13 d. tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. Tais pačiais metai nesėkmingai bandė būti išrinktas į seimą nuo Slanimo pavieto.

1778 metais palaikant Lenkijos karaliui Kazimieras Nestoras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Bresto pavieto. Tame seime buvo išrinktas deputatu į Nuolatinės tarybos karinį departamentą. 1779 m. sausio 1 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.

Nuo 1775 metais buvo aktyvus masonų ložės narys.

1780 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo antrą kartą išrinktas pasiuntiniu į seimą, kuriame karaliui palaikant iškėlė savo kandidatūrą į Pastovios Tarybos maršalkos postą, bet pralaimėjo kunigaikščiui Stanislovui Poniatovskiui.

1784 metais buvo išrinktas į seimą nuo Bresto pavieto ir tapo vienu iš opozicinės partijos vadovų. 1786 metais taip pat veikė seime. Dar labiau sustiprino savo pozicijas, kaip parlamento opozicijos vadovas prieš karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, veikdamas kartu su Pranciškumi Ksaveru Branickiu ir Stanislovu Feliksu Potockiu.

1788 metais Kazimieras Nestoras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Bresto pavieto į Ketverių metų seimą. Spalio 7 d. jį išrinko LDK konfederacijos maršalka. Kaip Lietuvos maršalka vadovavo seimo darbui kartu su Karūnos maršalka Stanislovu Malachovskiu.

Šeima

Kazimiero Nestoro Sapiegos žmona Ana Cetner

1784 metais Kazimieras Nestoras Sapiega vedė Aną Cetner (m. 1814), Lietuvos didžiojo maršalkos Juozapo Sanguškos (1740–1781) našlę. Tais pačiais metais sutuoktiniai išsiskyrė. Iki 1788 metų tęsėsi teismo procesas dėl turto dalybų. Daugiau vedęs nebuvo ir vaikų neturėjo.

Literatūra

Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. .
Kądzieła Ł. Kazimierz Nestor Sapieha // Polski Słownik Biograficzny. – W-wa – Kraków, 1994. – S. 53–64.