Kavajė miestas rytų Albanijoje apie 10 km nuo Adrijos jūros apie 50 km nuo sostinės Tiranos ir apie 20 km nuo uostamiesč

Kavajė – miestas rytų Albanijoje, apie 10 km nuo Adrijos jūros, apie 50 km nuo sostinės Tiranos ir apie 20 km nuo uostamiesčio Duresio. Dešimtasis pagal dydį miestas šalyje, daugumą gyventojų sudaro albanai, apie 95 proc. išpažįsta islamą.

Kavajė alb. Kavajë

Miesto centras

Kavajė 41°11′0″ š. pl. 19°33′0″ r. ilg. / 41.18333°š. pl. 19.55000°r. ilg. / 41.18333; 19.55000 (Kavajė)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Albanija
Apskritis	Tiranos apskritis
Apygarda	Kavajės apygarda

Gyventojų (2011)	62 242
Altitudė	8 m

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Kavajė

Kirčiavimas	Kavãjė

Kavajė yra apygardos centras, kartu esantis ir vienu svarbiausių Tiranos apskrities miestų. Per miestą eina svarbus Duresio-Vliorės ir Duresio-Pogradecio geležinkelis.

Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Kavajė, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Žlugus Romos imperijai, ši vietovė ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, . Galiausiai, XIV a. miestas atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.

Nors ir yra duomenų, kad gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje egzistavo dar viduramžiais, tačiau pirmasis Kavajės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose datuojamas 1595 m., kai ji minima Kavaljos vardu. XVII–XVIII a. stipriai išaugo dėl savo turgaus ir tapus administraciniu centru. Greitai čia buvo dvigubai daugiau namų nei Duresyje: vieno keliautojo pranešimu 1670 m. čia buvo 400 namų, 200 krautuvėlių ir amatininkų dirbtuvių turguje, taip pat keturios mečetės, pastatytos 1561 m., 1589 m., 1625 m. ir 1652 m. Jos visos keturios XX a. buvo sugriautos, iš dalies karo metu, iš dalies perstatant miestą.

1912 m. Albanijai iškovojus nepriklausomybę, miestas tapo Albanijos dalimi. II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

XX a. 2-ojoje pusėje miestas buvo sparčiai industrializuojamas, tapo svarbiu šalies ekonominiu centru. 1990 m. Kavajė tapo pirmuoju Albanijos miestu, kuriame prasidėjo judėjimas prieš kelis dešimtmečius trunkančią vienpartinę komunistų partijos diktatūrą.

Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos svertams, Kavajė kaip ir kiti Albanijos miestai nukentėjo nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m. žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, pasireiškusią masiniais neramumais, Kavajė tapo išimtimi. Pakankamai autoritetingos musulmonų dėka neramumų buvo išvengta.

Architektūra ir archeologija

Dėl istoriškai išlikusio menko miesto ekonominio ir socialinio vaidmens, istorinio Duresio uostamiesčio svarbos, mieste nėra gana daug vertingos architektūros pavyzdžių. Išlikę keletas Osmanų imperijos mečečių. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.

Sportas

KS Besa Kavajë futbolo klubas
„Besos“ stadionas