Kauno tvirtovės geležinkelis

Kauno tvirtovės geležinkelis – buvęs siaurojo geležinkelio ruožas Kauno mieste, nutiestas XIX–XX a. sandūroje karinės Kauno tvirtovės reikmėms. Tvirtovė turėjo geležinkelius su specialiais garvežiais ir platformomis – tai buvo vienintelė Rusijos imperijos tvirtovė, turėjusi tokį geležinkelių tinklą. Pagrindinė stotis buvo Kauno tvirtovės geležinkelio stotis Žemojoje Fredoje. Geležinkelis driekėsi kairiajame Nemuno krante nuo Žemosios Fredos iki Aleksoto. Geležinkelio bėgiai išlikę, dalis jų naudojami įmonių „Kauno grūdai“ ir „Kauno stiklo fabrikas“, iki XX a. pabaigos – ir įmonės „Kauno maistas“ poreikiams.

Tvirtovės geležinkelio stoties pastatas – paveldo objektas

Istorija

Stotyje iškraunama vokiečių karo technika

Tvirtovės geležinkelis pažymėtas 1915 m. žemėlapyje

Klausimas dėl siaurojo geležinkelio panaudojimo Rusijos imperijos tvirtovėse iškilo dar 1891 m., tuomet iškelta mintis, kad turint siaurąjį geležinkelį galima efektyviau valdyti tvirtovės artileriją ir greičiau perkelti patrankas į reikiamą vietą. Pirmiausia buvo planuota pritaikyti standartinio pločio geležinkelį, o siaurasis buvo tik kaip alternatyva jeigu reljefas neleistų plačiojo. 1894 m. buvo atlikti bandymai, kuriems nutiestas 750 mm pločio geležinkelių tinklas (25 varstai), užsakytos 24 vagonetės ir 2 lokomotyvai, taip pat 6 kilnojamojo geležinkelio varstai.

Kauno tvirtovės geležinkelis buvo geriausiai išvystytas lyginant su kitomis Rusijos imperijos tvirtovėmis. Apie 1894–1895 m. Kauno tvirtovėje buvo nutiestas 750 mm pločio geležinkelio tinklas, 1896–1897 m. pastatytas geležinkelio stoties pastatas Žemojoje Fredoje ir vandens bokštas. 1899–1900 m. pastatytas geležinkelio depas su dirbtuvėmis 4 traukiniams. Pagrindinė geležinkelio paskirtis buvo apginkluoti baterijas ir aprūpinti šaudmenimis mobilizacijos metu, taip pat jis turėjo tarnauti vykdant visus būtinus pervežimus tvirtovės gynybos metu. Geležinkelis buvo skirtas tik karo tikslams – taikos metu jo naudoti nebuvo numatyta. Statybos darbams buvo naudojamas kilnojamasis geležinkelis (siaurasis). Kaune siaurojo geležinkelio tinklas buvo nutiestas tik pirmajame tvirtovės gynybos skyriuje, viena geležinkelio atšaka buvo nutiesta antrame skyriuje lygiagrečiai su Panemunės artilerijos kareivinėmis. Pirmoji atkarpa buvo nutiesta pusės kilometro spinduliu nuo fortų, I ir III fortų užnugaryje buvo įrengtos geležinkelio sankryžos. Lygiagrečiai su centrinių įtvirtinimų žiedu buvo nutiesta antroji geležinkelio atkarpa, kuri turėjo aptarnauti centrinius įtvirtinimus. I skyriaus centrinių įtvirtinimų užnugaryje nutiesta trečioji geležinkelio atkarpa, skirta aptarnauti artilerijos sandėliams, laboratorijoms, dirbtuvėms. Atskira šaka nutiesta iki karinės geležinkelio stoties, kur jungėsi su plačiuoju geležinkeliu, taip pat su maisto sandėliais, malūnu. Iš čia nutiesta atšaka į II tvirtovės gynybos skyrių.1900 m. Kauno tvirtovėje buvo nutiesta daugiau kaip 20 varstų siaurojo geležinkelio.

Tvirtovės plėtra pagal 1912 m. planą reikalavo didelio masto pervežimų, todėl buvo nutiesta 100 geležinkelio varstų, įsigyti 25 garvežiai ir 1200 vagonėlių. XX a. 2-ojo dešimtmečio pradžioje, nutarus statyti antrąjį Kauno tvirtovės fortų žiedą, nutiestos papildomos siaurojo geležinkelio linijos, skirtos statybos reikmėms. 1915 m. siaurojo geležinkelio trąsa siekė Noreikiškes, Marvą, Jonučius, Rokus, Pakalniškius, Petrašiūnus, Kleboniškį, Lentainius, Domeikavą, Šilainius, Žemutinius Kaniūkus, taip pat miesto centrinę dalį. Tais metais Lietuvą okupavusi kaizerinė kariuomenė siaurojo geležinkelio trasą iš Panemunės nutiesė per laikiną Panemunės tiltą, dabartiniu A. Juozapavičiaus prospektu per Žemuosius Šančius, Karmelitus, dabartinio Karaliaus Mindaugo prospektu, per Aleksoto tiltą iki siaurųjų geležinkelių depo Žemojoje Fredoje. Taip pat buvo nutiesa siaurojo geležinkelio atšaka per Senamiestį (Daukšos g.) į Vilijampolę ir tolyn į fortus, dar viena atšaka – į Vaišvydavos miškus.

1919 m. pasitraukus vokiečių kariuomenei, iš dalies geležinkelio ruožų sudarytas Kauno siaurasis geležinkelis, veikęs iki 1935 m. Dalis bėgių buvo išardyta ir perduota valstybės reikmėms.

Šaltiniai

1. Kauno tvirtovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-09-30).
2. Яковлев В. В. Крепость Ковна. Москва, 1934, psl. 20.
3. Яковлев В. Русские крепости 90-х годов. Москва. 2000. psl. 265.
4. Vladimir Orlov. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915 m. – Kaunas, 2007. // psl. 120–123
5. 1900 m. Vyriausiosios artilerijos valdybos 3-iojo skyriaus raštas Vilniaus karo apygardos štabui // RKIAIRMA. F. 6. Ap. 79. B. 78. L. 1.
6. Kai Kaune dar puškavo „kukuška“. Kvb.lt (tikrinta 2023-09-30).
7. Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais. – Vilnius, 2008.