Kauno arklinis tramvajus

Kauno arklinis tramvajus
Kauno arklinis tramvajus Vilniaus gatvėje
Informacija
Vieta	Lietuva, Kaunas
Linijų skaičius	1
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti	1892 m.
Techninė informacija
Sistemos ilgis	3,2 km
Geležinkelio vėžės	1524 mm
Vikiteka: Kauno arklinis tramvajus

Kauno arklinis tramvajus (liaudyje žinomas kaip konkė) – susisiekimo priemonė, 1892–1929 m. veikusi Kaune. Tai arklinis tramvajus – arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių. Lietuvoje dar veikė Vilniaus arklinis tramvajus.

Istorija

Tarpukario Kaunas. Arklinio tramvajaus vagonai prie Įgulos bažnyčios

Lietuvoje iki XIX a. vidurio ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami dvikinkiai vežimai, vadinamieji brikai, arba vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingieji važinėjo karietomis, jodinėjo arkliais. Didesnius miestus nuo 1863 m. sujungė pirmosios techninio transporto – geležinkelio atkarpos – Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir jo atšakos.

XIX a. viduryje gausėjant gyventojų, Kaune pirmiausia pasirodė keturių arklių traukiami diližanai, kursavę nuo Kauno geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės. Diližanai vežė iki 10 asmenų, kelionės trukdavo apie 30 minučių.

Augant miestui, tuometinė Kauno miesto valdyba 1887 m. sudarė koncesijos susitarimą su Belgijos inžinieriumi E. Diuponu įrengti arklių traukiamą tramvajų. 1892 m. gegužės 24 d. Kauno gubernatorius N. M. Klinkenbergas oficialiai Rotušės aikštėje atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties.

Ilgainiui, Kaune pasirodžius lengviesiems automobiliams, siaurajam geležinkeliui (1919 m.) ir autobusams (1924 m.), arklinis tramvajus prarado populiarumą, tapo net pajuokų ir anekdotų objektu, dažnų nelaimingų įvykių priežastimi.

1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus buvo iškilmingai uždarytas. Vietoj arklių tramvajaus ėmė kursuoti miesto autobusai, kurių eksploataciją 1930 m. iš privačių bendrovių perėmė miesto savivaldybė, išplėtusi ne tik autobusų parką, bet ir maršrutų skaičių. Autobusai tapo pigiausia miesto viešojo transporto priemone.

• Konkės laidotuvių Kaune momentai (1929 balandžio 15)

Elektrinis tramvajus

1929 m. buvo siūloma įrengti Kaune elektrinį tramvajų, kurio įrengimas būtų kainavęs apie 4,5 milijono litų. Buvo planuojama, kad elektriniam tramvajui būtų užtekę 18 vagonų, o rekomenduojamos trasos – Rotušė-Panemunė ir Rotušė-Ukmergės gatvė. Dėl lėšų stokos šis projektas liko neįgyvendintas.

Šaltiniai

1. Paskutinė „konkė“ palydėta su ašaromis, 2008-10-19
2. Laikinosios sostinės fenomenas // Kauno diena, 2007-02-17