Kaulėjimas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kaulėjimas – kaulų susidarymo procesas. Taip pat kaulėja iš jungiamojo audinio susidarę karkasai. Išskiriamos dvi kaulėjimo formos: mezenchiminė ir kremzlinė.

Mezenchiminis kaulėjimas

Mezenchiminis kaulėjimas būdingas veido plokštiesiems, smegeninės skliauto ir kitiems kaulams. Proceso metu mezenchima suformuoja būsimojo kaulo sluoksniuotą pagrindą, kuriame vėliau išsiraizgo tankus kraujagyslių tinklas. Mezenchimos ląstelės ilgomis ataugomis siejasi viena su kita. Dalis mezenchimos ląstelių tam tikrose vietose virsta , kurie pradeda nusodinti kalcio druskas ir gaminti kolageno skaidulas. Taip susidaro sukaulėję kūneliai, kurie plečiasi, kai juos supantys osteoblastai gamina vis naujas sukaulėjusias zonas. Sukaulėjusioje dalyje pasilikę osteoblastai virsta , kurie palaiko kaulo sandarą. Osteocitai jungiasi kanalėliuose esančiomis ataugomis vienas su kitu, tuo tarpu ataugėlės jungiasi plyšinėmis jungtimis. Galiausiai atsiranda , kurie pradeda kaulinio audinio pertvarką. Kaulinę medžiagą padengęs osteoblastų sluoksnis sudaro antkaulį.

Kremzlinis kaulėjimas

Kremzlinis kaulėjimas būdingas ilgiesiems ir kitiems kaulams. Praėjus nuo šešių iki aštuonių savaičių po apvaisinimo mezenchiminės ląstelės sparčiai besidaugindamos sudaro kaulo užuomazgą. Vėliau pirminis jungiamasis audinys kaulo užuomazgoje virsta kremzliniu audiniu. Į kremzlę įaugus kraujagyslėms kremzlialąstės mineralizuoja tarpląstelinę kremzlės medžiagą, taip sudarydamos sukaulėjusias sijeles. Vėliau jos žūsta. Kremzlėje buvusios kamieninės ląstelės sudaro osteoblastus ir osteocitus, kurie ant mineralizuotų kremzlės balkelių nusodiną osteoidą, kuris yra mineralizuojamas. Taip buvusi kremzlė visiškai sukietėja ir tampa kaulu.