Mezenchima

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Mezenchima – jungiamasis gemalo audinys - formuojasi iš mezodermos ir iš dalies ektodermos, ypač galvinės gemalo dalies. Ji užpildo tarpus tarp gemalinių sluoksnių, ašinių organų užuomazgų ir įeina į vaisiaus dalies placentos sudėtį.

Mezenchimą sudaro mažos, turinčios įvairaus ilgio ataugų, žvaigždinės ar verpstinės ląstelės, kurių ribos ryškios, citoplazma dažosi blyškiai. Joje yra mažų mitochondrijų, Goldžio kompleksas, (cisternos) ir daug laisvųjų ribosomų. Mezenchiminės ląstelės dažnai gali aktyviai judėti, ir dalytis. Didelis ovalus, turintis daug branduolys turi keletą branduolėlių. Gretimų ląstelių ataugos dažnai gali jungtis sąauginėmis dėmėmis ir sudaro panašią į tinklą struktūrą. Tinklo kilpas užpildo nediferencijuota tarpląstelinė medžiaga.

Mezenchima - trumpaamžis audinys. Jos ląstelės greitai diferencijuojasi ir visa mezenchima išsenka. Iš mezenchimos formuojasi visi jungiamieji audiniai, kardiomiocitai, beveik visos neruožuotųjų raumenų ląstelės, , kraujagyslės, kraujo ląstelės ir .

Išnašos

1. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Mezenchima. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-22.