Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kasitų dinastija, dar vadinama Trečiąja Babilono dinastija – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei ir ją valdžiusiai dinastijai, egzistavusiai XVI-XII a. pr. m. e. Didžiąją dalį savo egzistavimo laikotarpio valstybė valdė Babilonijos regioną (pietinę Mesopotamiją).

Karduniaš
Kasitų dinastija

buvusi karalystė

←

1591 m. pr. m. e. – 1157 m. pr. m. e.

Sostinė

Babilonas,

Valdymo forma

monarchija

karaliai

XVI a. pr. m. e.

Agumas II

1157—1155

Enlil-nadinahis

Era

Senovė

- Babilono užėmimas

1591 m. pr. m. e. m.

- Užima Elamas

1157 m. pr. m. e. m.

Istorija

Kasitai buvo neidentifikuotos kilmės senovės tauta, migravusi iš Irano kalnyno. XVIII a. dalis jų įsikūrė mieste Eufrato slėnyje, kur valdė atskirą karalystę. Jie skverbėsi į Babiloną tiek taikiu keliu, tiek puldinėdami jį, kol XVI a., pasinaudodami šio nusilpimu, jį paėmė. Taip Babilone įsitvirtino nauja kasitiška dinastija, o jo ir visos karalystės pavadinimas buvo pakeistas į Karduniaš.

Nors kasitai pradžioje turėjo savo kalbą, jie greitai perėmė vietinę akadų kalbą. Tiesa, valdančioji giminė išlaikė tradicinę iš klajokliškų laikų atėjusią klanų struktūrą. Kasitų valdovai išplėtė Babilono teritorijas prisijungdami pietuose. Vėliau teritorija mažai keitėsi. Kasitai pasiekė taikos ir klestėjimo Mesopotamijoje ir tapo viena iš ilgiausiai valdžiusių dinastijų senovės Artimųjų Rytų istorijoje.

Jiems valdant Babilonija galutinai transformavosi iš miestų-valstybių konfederacijos į centralizuotą biorokratinę monarchiją. Jos sostinė buvo Babilonas, nors valdovas Kurigalzu ją trumpam buvo perkėlęs į naujai statytą miestą . Valstybė jau turėjo provincijas, pavaldžias centrinei valdžiai, kurių centrai buvo Nipuras, Larsa, Siparas, Sūzai. Atstatytas Nipūras buvo svarbiausias miestas po Babilono, o jo vietininkas, tituluojamas Guennakku, buvo traktuojamas kaip savotiškas vicekaralius. Būtent Nipūre rastas didžiausias archyvas, suteikiantis daug žinių apie to meto karalystę. Vieni svarbiausių Kasitų laikotarpio radinių yra , ant akmens išrašyti tekstai, žymintys privatinę nuosavybę, kuriuos buvo priprasta statyti sklypų ribose.

Kasitų Babilonas buvo viena galingiausių Artimųjų Rytų valstybių, vykdžiusi plačius prekybinius ir diplomatinius santykius su Egiptu, Asirija, Mitanija, Hetitų imperija. Valdovai susirašinėjo su šiomis valstybėmis, pasirašydavo sutartis, o akadų kalba tapo svarbiausia regiono lingua franca.

XIV a. pr. m. e. keitėsi galios balansas Artimuosiuose Rytuose. Žlugus Mitanijai, labai sustiprėjo asirai, kurie įkūrė . Tuo pat metu Babilonijos rytuose išaugo Elamas. Asirai ne kartą užpuolė kasitų valstybę ir keletą kartų padarė ją savo vasale, sodindami sau palankius karalius.

Kasitų Babiloną XII a. pr. m. e. galutinai sutriuškino Elamas, kuris nukariavo Babiloniją, o paskutinįjį kasitų karalių Enlil-nadinahį paėmė į nelaisvę ir išvežė į Sūzus, kur jis mirė. Babilone netrukus po to įsitvirtino .

Valdovai


Mesopotamijos istorija
:
>	Hasunos k., Chalafo k.
Šumeras
Akado imperija
	Huritai
III Ūro dinastija
Amoritai
Babilonija:	Asirija:
Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din.	Senoji Asirija
Kasitai (III din.)	Mitanija
, , , , din.
Naujoji Asirijos imperija (X din.)
Naujoji Babilono karalystė (XI din.)
Achemenidai > Seleukidai
Partai > Sasanidai
Irako istorija

Kasitų laikotarpio chronologija daugiausia remiasi sinchronizmais su tuo pačiu laikotarpiu valdžiusiais Asirijos ir Egipto valdovais. Iš Amarnos laiškų nustatoma, kad valdė tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Amenhotepas III, o tuo pat metu kaip ir Amenhotepas IV ir Tutanchamonas. Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Naudojama trumpoji chronologija:

(Agum II);
(Burnaburiash I) 1500;
(Kashtiliash III);
(Ulamburiash) apie 1480;
(Agum III) apie 1470;
(Karaindash) apie 1410;
(Kadashman-harbe I) apie 1400;
(Kurigalzu I) iki 1375;
(Kadashman-Enlil I) 1374–1360;
(Burnaburiash II) 1359–1333;
(Kara-hardash) 1333;
(Nazi-Bugash ar Shuzigash) 1333;
(Kurigalzu II) 1332–1308;
(Nazi-Maruttash) 1307–1282;
(Kadashman-Turgu) 1281–1264;
(Kadashman-Enlil II) 1263–1255;
(Kudur-Enlil) 1254–1246;
(Shagarakti-Shuriash) 1245–1233;
(Kashtiliashu IV) 1232–1225;
(Enlil-nadin-shumi) 1224;
(Kadashman-Harbe II) 1223;
(Adad-shuma-iddina) 1222–1217;
(Adad-shuma-usur) 1216–1187;
(Meli-Shipak II) 1186–1172;
(Marduk-apla-iddina I) 1171–1159;
(Zababa-shuma-iddin) 1158;
(Enlil-nadin-ahi) 1157–1155.