Kasitų mitologija – kasitų, etninės grupės iš Irano kalnyno, kuri XVI–XIII a. valdė Babiloniją, mitologijos visuma.
Žinių apie ją yra labai nedaug. Kasitai tapatino savo dievus su babiloniečių dievais, ką rodo ir išlikęs kasitų-akadų kalbų žodynas, kur pateikiami babilonietiški kasitiškų dievų atitikmenys. Iš ~300 dabartiniams mokslininkams žinomų kasitiškų žodžių, apie 30 yra teonimai. Nemažai jų pasitaiko karalių varduose. Kartais jie labai primena indoeuropiečių dievų vardus, tačiau manoma, kad taip galėjo atsitikti dėl kultūrinių ryšių su indoeuropiečiais. Kasitų dievybių ikonografija aptinkama ir mene: čia daug dėmesio skiriama kalnų dievybėms, vaizduojami dangaus kūnai.
Sąrašas
Dievybė | Transkripcija | Ikonografija | Pastabos |
---|---|---|---|
Bugašas | Bu-ga-aš | manoma, kad tai galėjo būti termino „dievas“ (plg. slavų bog, „dievas“) atitikmuo. Jis pvz., sutinkamas karaliaus varde | |
Buriašas | Bur-ia-aš, Ub-ri-ia-aš, Bu-ra-ri-ia-aš | „žaibas“ | audrų ir orų dievas (plg. slavų buria, „audra“), tapatintas su semitų Adadu. Jis sutinkamas karalių varduose , , |
Dura | Dur(a), Duri, Tura | pomirtinio pasaulio dievas, tapatintas su semitų Nergaliu | |
Gidaras | Gi-dar | karo dievas, tapatintas su babiloniečių Ninurta | |
Hala | Ḫa-la | „miežių pėda“ | gydymo deivė, tapatinta su babiloniečių Gula |
Harbė | Ḫar-be | „paukštis su apsisukusia galva“ | vyriausias dievas, tapatintas su babiloniečių Enliliu ar Anu. Sutinkamas karalių varduose ir |
Hudha | Ḫudha | oro dievas, tapatintas su babiloniečių Adadu | |
Kamula | Ka-mul-la | „žuvis su žmogaus veidu“ | tapatintas su babiloniečių Ea |
Kašu | Kaš-šū, Kassu | Kasitų tautos pradininkas. Sutinkamas karaliaus varde | |
Maratašas | Ma-rat-taš, Mar-taš | karo dievas, tapatinamas su babiloniečių Ninurta. Sutinkamas karaliaus varde | |
Miriaš, Mirizir | Mi-ri-ia-aš, Mi-ri-zi-ir | „aštuonkampė žvaigždė“ | Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar |
Nana | Na-na-a | „moteris soste“ | medžiotoja ir Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar |
Šahas | Šah, Tsah, Zah | „sparnuotas diskas“ | Saulės dievas, tapatinamas su babiloniečių Šamašu |
Šihu | Ši-hu | vienas Marduko vardų | |
Šumalija | Ši-ma-U-ia | kalnų viršūnių deivė | |
Šipakas | Šipak | „mėnulio pjautuvas“ | Mėnulio dievas, tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karalių varduose ir |
Šugura | Šu-gur-ra | vienas Marduko vardų | |
Šukamuna | Šu-qa-mu-na, Šuga(b), Šu-qa, (z)-Zu-qa | svarbiausias dievas, globojantis karą ir medžioklę, tapatinamas su babiloniečių Marduku. Sutinkamas karaliaus varde | |
Šuriašas | Šu-ri-ia-aš | „strėlė“ | Saulės dievas (plg. skr. Surja), tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karaliaus varde |
Tišpakas | Tišpak | „drakonas“ | šumerų kilmės dievas, tapatintas su hetitų Tešubu; |
Šaltiniai
- A. Fournet, The Kassite Language In a Comparative Perspective with Hurrian and Urartean, „The Macro-Comparative Journal“ 2 (2011) nr 1, s. 6–17.
- F. Delitzsch, Die Sprache Der Kossäer. Linguistisch-Historische Funde Und Fragen, Leipzig 1884.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris