Ninurta

Ninurta (šum. 𒀭𒊩𒌆𒅁 = NIN.URTA 'rugiopatis'), dar tapatinamas su Ningirsu (šum. 𒀭𒊩𒌆𒄈𒋢 = NIN.ĜIR.SU ' viešpats') – šumerų–akadų mitologijos dievas.

Ningirsu pirmąsyk randamas paminėtas Faros įrašuose, buvo garbinamas kaip vienas Lagašo dievų. Laikytas Enlilio sūnumi. Ningirsu sutuoktine laikyta Bau (Baba), seserimis – Nanšė ir Nisaba. Tituluotas Enlilio viršiausiuoju artoju, žemdirbystės viešpačiu. Ningirsu/Ninurta laikytas gyvulių, laukų ir kanalų sergėtoju. Apie Ningirsu daugiausia paliudyta valdovo Gudėjos (XXII a. pr. m. e.) giesmėse apie šventyklų statybą Lagaše. Šiam dievui Lagaše buvo skirta Eninu šventykla. Giesmėse jis šlovinamas kaip „kunigas, nuskaidrinantis Anu“. Kaip teisingumo dievas, Ninurta prilyginamas dievui–teisėjui Ištaranui (Sataranui). Ninurtos ženklas – liūtgalvis erelis Anzudas, jam taip pat priklauso dievų ginklas šaruras. Gudėja apgieda Ningirsu pergales prieš šešiagalvę avį, septyngalvį liūtą, „gerąjį slibiną“, „liūtą, siaubą dievų“, taip pat apie Ningirsu ir Babos santuoką (). Senojo Babilono tekstuose teigiama, kad Ningirsu/Ninurta nugalėjęs Anzudą ir atėmęs iš jo likimo lenteles.

Ninurtos vardu buvo garbinamas Nipūre sykiu su Enliliu. Ninurta laikytas karo dievu, kovojusiu, visų pirma, su kalnėnais. Ninurtos rūstis niekad nenukreipiama į Babiloniją. Sakoma, kad Ninurta sukurtas pagal Anu paveikslą, šiurpaus švytesio veidu. Jis nugalėjęs Šumerui grėsmę kėlusį demoną Asagą.

Šaltiniai

1. Мифы народов мира. Нингирсу , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
2. Мифы народов мира. Нинурта , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.