Karšuvos pavietas

55°26′š. pl. 22°36′r. ilg. / 55.43°š. pl. 22.60°r. ilg. / 55.43; 22.60

Karšuvos valsčius
XV a. – XVIII a.
Administracinis centras	Karšuva
XV a.	Žemaitijos seniūnija

Karšuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje. Centras – Karšuvos kaimas (Ivangėnų I piliakalnis).

Istorija

Valsčius įkurtas XV a. pradžioje Karšuvos žemėje, po to kai Žemaitijos seniūnija tapo LDK subjektu. Tikslus Karšuvos srities dalinio politinio savarankiškumo panaikinimo laikas istorikams nėra žinomas; gali būti, kad integralia Žemaičių dalimi Karšuva galutinai tapo netrukus po 1336 m. (t. y. po galimo Karšuvos kunigaikščio Margirio žūties) ar apie XIV a. vidurį.

XVI a. Karšuvos valsčiui priklausė Jaunodava, 1527 m. – Pašilės apylinkės. Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.1562 m. surašytas Karšuvos valsčiaus inventorius su kaimais ir vaitystėmis (Pašilės, Nartiko, Obelyno ir kt.). XVI a. pabaigoje valsčius taip pat vadintas pavietu, 1667 m. paviete buvo 209 bajorų dūmai. Valsčius nustojo egzistavęs XVIII a. pabaigoje.

Gyventojai

Žymūs žmonės

XVII a. nuo Karšuvos valsčiaus kilo Biržiškų bajorų giminė.

Šaltiniai

1. Vytenis Almonaitis. Kaltinėnų kraštas XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje: istorinės geografijos bruožai. 2021-10-01 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos edukologijos universitetas, „Istorija“ (mokslo darbai). Tikrinta 2021-10-01.
2. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
3. Vytenis Almonaitis. Karšuva – žemė, kuri buvo lyg skydas nuo kryžiuočių. 2021-03-27, 15min.lt (tikrinta 2021-10-01).