BiržiškosKilmė Karšuvos valsčiusPradininkas Baltramiejus BiržiškaTitulas bajoraiLaikotarpis XVII a XX a Šalys LDKDvarai

Biržiškos
Kilmė	Karšuvos valsčius
Pradininkas	Baltramiejus Biržiška
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVII a. - XX a.
Šalys	LDK
Dvarai	, Pailgotis, Džiaugėnai (Šilalės valsčius).

Biržiškos – XVII a. – XX a. lietuvių bajorų giminė.

Istorija

Žinoma nuo XVII a. pradžios. Kilę iš Karšuvos valsčiaus, dab. Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Valdė (iki XIX a. vidurio), XIX a. – XX a. Pailgotį, Džiaugėnus (Šilalės valsčius).

Pirmasis (apie 1642 m.) Biržiškos pavarde (nuo valdyto dvaro) ėmė pasirašinėti Baltramiejaus sūnus:

. Vienas Biržiška 1706–1709 m. palaikė S. Leščinskį, šiam pabėgus buvo paskelbtas banitu ir turėjo emigruoti. Biržulaukius paveldėjo Jurgio proprovaikaitis:
. Pastarojo brolvaikis:
(m. apie 1818 m.) su D. Poška ir kitais Raseinių bajorais pasirašė 1791 m. Gegužės 3 konstituciją.
(1809–1902 m.), Motiejaus brolvaikio:
(m. apie 1822 m.) sūnus, mokėsi Kolainių gimnazijoje, dalyvavo 1831 m. sukilime. Iš keturių jo sūnų Jonas ir Antanas buvo gydytojai, vaistininkas:
paveldėjo giminės valdas Pailgotyje ir Džiaugėnuose.
(1851–1915 m.) po medicinos studijų Sankt Peterburge ir Maskvoje liko gyventi Rusijoje, išsitarnavo generolo laipsnį. Vienas iš šešių Jono sūnų:
(m. 1920 m. Rusijoje), studijuodamas Sankt Peterburgo universitete, 1905 m. įstojo į Lenkijos socialistų partiją, dalyvavo J. Pilsudskio grupės veikloje, suimtas, ištremtas į Sibirą, mirė grįždamas iš tremties. Kitas Leonardo sūnus:
Antanas Biržiška (1855–1922 m.) 1880 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą, studijuodamas bendravo su V. Pietariu, J. Basanavičiumi, vėliau dirbo gydytoju Viekšniuose. Garsiausi iš giminės – Antano sūnūs, XX a. kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai:
Mykolas Biržiška,
Vaclovas Biržiška ir
Viktoras Biržiška.

Egidijus Aleksandravičius. Biržiškos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 236 psl.