Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Karolis Liutauras Chreptavičius
Chreptavičiai

Chreptavičių herbas

Mirė	~ 1801 m.
Tėvas	Jokūbas Chreptavičius
Motina	Teodora Tuminskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Ana Chreptavičiūtė

Karolis Liutauras Chreptavičius (m. apie 1801 m.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, (1759), Lietuvos dvaro vėliavininkas (1781–1786), Gardino seniūnas (1786).

Biografija

Lietuvos bajorų Chreptavičių giminės atstovas, herbo „Odrowąż“ savininkas. Gardino stalininko Jokūbo Chreptavičiaus ir Teodoros Tuminskaitės sūnus.

Jaunystėje Karolis Liutauras Chreptavičius tarnavo Prūsijos armijoje (1740), po to buvo vėliavininku Lietuvos gvardijoje. 1743 metais buvo išrinktas deputatu nuo Gardino pavieto į Lietuvos Tribunolą. 1744 metais Karolis Liutauras Chreptavičius tapo Lietuvos gvardijos vėliavininku. 1746 metais – Vilniaus kašteliono ir Lietuvos lauko etmono Mykolo Juozapo Masalskio generolas-adjutantas.

Iš pradžių Karolis Liutauras Chreptavičius, būdamas Lietuvos didžiojo iždininko Jono Jurgio Flemingo globoje, agitavo už jį seimeliuose ir keletą metų valdė jo dvarus. 1750 metais antrą kartą buvo išrinktas deputatu į Lietuvos Tribunolą nuo Gardino pavieto, kur turėjo žemės raštininko laipsnį. 1748–1752 metais – Gardino viceekonomas. 1759 metais Karolis Liutauras Chreptavičius gavo Lietuvos lauko sargybinio pareigybę. Po dvejų metų, 1761 metais, Chreptavičiaus kandidatūra nepraėjo Lietuvos Tribunolo rinkimų, bet 1762 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.

Per tarpuvaldį (1763–1764) Karolis Liutauras Chreptavičius, spaudžiamas Čartoriskių partijos, išvyko į Keniksbergą. 1767 metais buvo išrinktas Gardino konfederacijos maršalka.

Karolis Liutauras Chreptavičius pasisakė prieš disidentų (protestantų ir stačiatikių) teisių sulyginimą su katalikais. 1767 metais pasisakė prieš Rusijos pasiuntinio N. V. Repnino , , Vaclovo ir Severino Rževuskių areštą.

1768 metais Karolis Liutauras Chreptavičius įstojo į Baro konfederaciją, tų pačių metų balandį buvo Vienoje, o 1768 metų rugpjūtį buvo Moldavijoje tarp Baro konfederatų. 1769 metais grįžo į Gardino konfederacijos maršalkos pareigas. Po to buvo Prešove, iš kur 1771 metais grįžo į LDK.

1772 metais po Baro konfederacijos pralaimėjimo Karolis Liutauras Chreptavičius lydėjo Vilniaus vaivadą Karolį Stanislovą Radvilą į tremtį. Iki 1774 metų buvo Venecijoje.

1781 metais Karolis Liutauras Chreptavičius gavo Lietuvos dvaro vėliavininko pareigybę. 1782 metais tapo Šv. Stanislovo ordino kavalieriumi. 1786 metais buvo paskirtas Gardino seniūnu. 1794 metais palaikė Kosciuškos sukilimą.

1751 metais Karolis Liutauras Chreptavičius vedė Aną Chreptavičiūtę, Virbaliaus seniūno Martyno Chreptavičiaus dukterį. Apie 1768 metus sutuoktiniai, neturėję bendrų vaikų, išsiskyrė.

Literatūra

Władysław Konopczyński: Chreptowicz Karol Litawor. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 3: Brożek Jan – Chwalczewski Franciszek. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1937, s. 443–444. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989,