Karolis IV Liuksemburgas vok Karl IV ček Karel IV 1316 m gegužės 14 d Praha 1378 m lapkričio 29 d ten pat 1355 1378 m Šv


Vokietijos karalius
Valdė	1346–1378 m.
Pirmtakas	Liudvikas IV Bavaras
Įpėdinis
Italijos karalius
Valdė	1355–1378
Pirmtakas	Liudvikas IV Bavaras
Įpėdinis

Valdė	1365–1378 m.
Pirmtakas	Liudvikas IV Bavaras
Įpėdinis

Vikiteka

Imperatorius Karolis IV

Biografija

Karolio IV Liuksemburgo pirmoji žmona Blanša Valua

Kilęs iš Liuksemburgų dinastijos. Tėvas Čekijos karalius Jonas Liuksemburgas (1296–1346 m.), motina Elžbieta Bohemietė.

Santuokos ir vaikai

Pirmoji žmona Valua kunigaikščio Karolio duktė Blanša (1316–1348 m.), jų vaikai:

Margarita (1335-1349 m.), jos vyras Vengrijos karalius
Kotryna (1342-1395 m.) Austrijos kunigaikščio Rudolfo IV Austro žmona, jam mirus, Bavarijos elektoriaus Otono V žmona.

Antroji žmona Ona Bavarė (1329–1353 m.) Su ja susilaukė sūnaus Venceslavo, kuris mirė mažas. Trečioji žmona Ona iš Švidnicos (1339–1362 m.) Su ja gimė:

(1361–1419 m.), sosto įpėdinis.
Elžbieta (1358-1373 m.), jos vyras Albertas III Austras.

Ketvirtoji žmona Elžbieta iš Pamario (1345-1393 m.) Su ja gimė:

Ona (1366–1394 m.), jos vyras Ričardas II
Zigmantas Liuksemburgas (1368–1437 m.), sosto įpėdinis
Jonas (1370–1396 m.)
Karolis (1372–1373 m.)
Margarita (1373-1410 m.) Niurnbergo grafo Jono III žmona.
Henrikas (1377–1378 m.)

Valdymas

Tapęs Čekijos karaliumi nustatė naują karaliaus statusą. Čekija tapo paveldima monarchija – nesant vyriškos giminės palikuonių teisė į sostą tekdavo dukterims. Valdant Karoliui IV Praha tapo Šventosios Romos imperijos politinio, ūkinio, kultūrinio gyvenimo centru. Čia 1348 m. Karolis IV įsteigė pirmąjį Vidurio Europoje universitetą, Prahos vyskupijai suteiktas arkivyskupijos statusas.

Paminklas Karoliui IV Liuksemburgui Prahoje

Tapęs imperatoriumi Karolis IV 1356 m. paskelbė Aukso bulę, konstitucinį aktą, kuris nustatė Šventosios Romos imperijos imperatorių rinkimo tvarką. 1358 m. jis siūlė Lietuvos kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui krikštytis. Šie pažadėjo, jei Lietuvai bus atiduotos Vokiečių ordino užgrobtos baltų žemės, o pats ordinas iškeltas iš Lietuvos pasienio. Algirdo ir Kęstučio sąlygos nebuvo priimtos ir jie atsisakė krikštytis.

Karolis IV Liuksemburgas laikomas vienu žymiausių vėlyvųjų viduramžių Vidurio Europos valdovų. Jo vardu pavadintas Karolio tiltas Prahoje, Karlšteinas, Hradec Kralovė, Karlsbadas Čekijoje ir Vokietijoje, asteroidas .

Šaltiniai

Karolis IV Liuksemburgietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 470 psl.

Literatūra

Ausstellungs-Katalog Karl IV., Kaiser von Gottes Gnaden. Kunst und Repräsentation unter den Luxemburgern 1347–1437, Prager Burg, 15. 2.–21.5.2006. Hrsg. von Jiří Fajt unter Mitwirkung von Markus Hörsch und Andrea Langer. München / Berlin (Deutscher Kunstverlag) 2006, . (Umfassende Neudarstellung mit zahlreichen Abbildungen zu Kunst und Kultur des luxemburgischen Hauses).
Eugen Hillenbrand: Karl IV.. In: Verfasserlexikon. 2. Aufl., Bd. 4, S. 995ff.
Jörg K. Hoensch: Die Luxemburger. Eine spätmittelalterliche Dynastie von gesamteuropäischer Bedeutung 1308–1437, Stuttgart 2000, S. 105–192.
Martin Kintzinger: Karl IV. In: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., München 2003, S. 408–32 und S. 593f. (Bibliografie). (Gute und informative Kurzbiografie. Dort auch weitere Angaben zur modernen Forschungsliteratur.)
Hans Patze (Hrsg.): Kaiser Karl IV. 1316–1378. Forschungen über Kaiser und Reich. Göttingen 1978. (Wichtige Aufsatzsammlung)
Ferdinand Seibt: Karl IV. Ein Kaiser in Europa. Frankfurt am Main 2003 (Nachdruck der Ausgabe von 1978). (Standardwerk)
Ders. (Hrsg.): Kaiser Karl IV. Staatsmann und Mäzen. Katalog der Ausstellung in Nürnberg und Köln 1978/79, München 1978. (Katalog zur Ausstellung mit Aufsätzen von namhaften Historikern.)
Jiri Spevacek: Karl IV. Sein Leben und seine staatsmännische Leistung Academia/Praha und Union Verlag Berlin, 1979.
Heinz Stoob: Karl IV. und seine Zeit. Graz u. a. 1990.
Heinz Thomas: Deutsche Geschichte des Spätmittelalters. Stuttgart 1983, besonders S. 212ff. (Gute Darstellung der politischen Geschichte des deutschen Spätmittelalters.)
Dietmar Lutz (Hg.): Die Goldene Bulle von 1356. Lübeck 2006.

Nuorodos

Aleksandra Filipek-Misiak, Karol IV Luksemburski jako ideał władcy w Catalogus abbatum Saganensium Ludolfa z Żagania, In: Historie – Otázky – Problémy, 7 (2015), z. 1, s. 76-89

Titulai

[1] Karolis IV Liuksemburgietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 470 psl.