Karo aviacijos Mokomoji eskadrilė

Mokomoji eskadrilė
Veikė	1920 m. rugsėjo 1 d.–1940 m. spalis
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Karo aviacija
Ginkluotė	Albatros B.II Albatros C.I Albatros C.III Rumpler C.I ANBO-II ANBO-III ANBO-V ANBO-VI Avro 626
Vadovybė
Pasižymėję vadai	Antanas Gustaitis Juozas Pranckevičius

Karo aviacijos Mokomoji eskadrilė buvo Lietuvos kariuomenės aviacijos pajėgų dalis, veikusi 1920–1940 m., įsikūrusi Kauno Žagariškių / Aleksoto aerodrome.

Įkūrimas

Lietuvos karinės aviacijos Mokomoji eskadrilė buvo suformuota 1920 m. rugsėjo 1 d., po to, kai išleidusi vienintelę laidą, 1919 m. įkurta Karo aviacijos mokykla tų pačių metų gruodį buvo uždaryta.

Po šios reformos lakūnų ir žvalgų rengimas buvo perkeltas į Mokomąją ir, iš dalies, – į kitas eskadriles. Naujai atvykstantieji mokytis (daugiausia – karininkai iš Karo mokyklos ar kitų kariuomenės dalinių) formaliai buvo paskirstomi į visas eskadriles, jose gaudavo algą ir maitinimą, o teorinius ir skraidymo mokslus eidavo Mokomojoje oro eskadrilėje, kurioje juos mokė iš kovinių eskadrilių komandiruoti karo lakūnai bei samdomi dėstytojai.

Vadovybė

1920 m. rugsėjo 1 d. – 1923 m. vasario 5 d. kapitonas .

1923 m. vasario 6 d. – 1925 m. gruodžio 14 d. – leitenantas Antanas Gustaitis

1925 m. gruodžio 15 d. – 1926 m. kovo 25 d. – vyresnysis leitenantas Juozas Pranckevičius

1926 m. rugsėjo 1 d. – 1927 m. gegužės 17 d. – vyresnysis leitenantas Vytautas Čemarka

1927 m. gegužės 18 d. – 1930 m. rugsėjis – kapitonas  

Instruktoriai

Pirmasis lietuvis skraidymo instruktorius Pranas Hiksa

Lietuvos karo lakūnus 1919–1925 m. skraidyti mokė išskirtinai Pirmojo pasaulinio karo lakūnai. 1919 m. skraidymo instruktoriais dirbo buvusio Vokietijos imperijos kariuomenės aviacijos dalinio Flieger Abteilung Nr. 425 lakūnai. Vėliau, iki 1922 m. rudens, pagrindinis instruktorius buvo vyr.  ltn. Pranas Hiksa, trumpai jam padėjo karo lakūnas vyr. ltn. Otto Rahnas. Rusijos Imperijoje ir Jungtinėje Karalystėje aviacijos išsilavinimą įgijęs P. Hiksa karo veiksmuose nebuvo dalyvavęs, taip pat neturėjo mokymo skraidyti patirties, o per trumpą tarnybos Lietuvos karo aviacijoje laikotarpį patyrė keliolika įvairaus pobūdžio avarijų.

1922 m. jį pakeitė didelę patirtį turintis Pirmojo pasaulinio karo lakūnas , prieš tarnybą Lietuvos karo aviacijoje pusantrų metu Rusijos KOP tarnavęs skraidymo instruktoriumi. 1922–1927 m. J. Pavlovas buvo pagrindinis Lietuvos karo aviacijos instruktorius ir per pirmąjį Lietuvos karo aviacijos dešimtmetį parengė daugiausiai lakūnų, lyginant su kitais skraidymo instruktoriais. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasikeitus Lietuvos kariuomenės sutartis su rusų kilmės instruktoriumi J. Pavlovu nebepratęsta. Nuo 1925 m. J. Pavlovui padėti į Mokomąją eskadrilę buvo komandiruojami geresnius skraidymo įgūdžius turintys lakūnai, jie vasaromis dalyvaudavo pradiniame skraidančiojo personalo mokyme.

M. Sereičiko teigimu, svariausias Pirmojo pasaulinio karo lakūnų privalumas buvo realiuose karo veiksmuose sukaupta patirtis, tačiau absoliuti jų dauguma neturėjo andragoginio išsilavinimo ir išskirtinai rėmėsi tik savo asmenine patirtimi – nei vienas instruktorius, išskyrus J. Pavlovą, neturėjo patirties, kaip mokyti skraidyti.

1919–1928 m. Lietuvos karo aviacijos pradinio praktinio rengimo skraidymo instruktoriai
Pradinio rengimo institucija	Pradinio rengimo instruktoriai
Karo aviacijos mokyklos I laida, 1919 m.	Vyr. ltn. Fricas Šulcas, vyr. ltn. Haris Roteris, vyr. ltn. Erichas Kuligowskis, vyr. ltn. Pranas Hiksa
Mokomojo būrio kursai, 1920 m.	Vyr. ltn. P. Hiksa, vyr. ltn. Otto Rahn
Mokomosios eskadrilės aviacijos kursai, 1921 m.	Vyr. ltn. P. Hiksa
Mokomosios eskadrilės aviacijos kursai, 1922 m.	Jurgis Pavlovas
Mokomosios eskadrilės aviacijos kursai, 1922–1923 m.
Mokomosios eskadrilės aviacijos kursai, 1924–1925	Jurgis Pavlovas, vrš. Jonas Mikėnas
Vytauto Didžiojo karininkų kursų aviacijos skyrius, I laida, 1927 m.	vrš. J. Mikėnas
Vytauto Didžiojo karininkų kursų aviacijos skyrius, II laida, 1930 m.	Vyr. ltn. Jeronimas Garolis, kpt. Česlovas Januškevičius

Dėl duomenų stokos visi 1925–1928 m. Lietuvos karo aviacijos skraidymo instruktoriai nėra žinomi.

1925–1935 m. skraidymo instruktoriais buvo paskirti ne mažiau kaip 17 karo lakūnų ir, naudojant atkritimo strategiją, ypač aktyviai ieškant tinkamiausių instruktorių eksperimentuota 1930–1935 m.. Šio laikotarpio pabaigoje susiformavo nuolatinių instruktorių grupė, kurią sudarė mjr. Česlovas Januškevičius, kpt. Eugenijus Kraucevičius, ltn. Vytautas Čemarka, kpt. Vitalis Milevičius, ltn. Juozas Vaičius, j. ltn. Juozas Andriušis ir kpt. Antanas Kutka.

Prasčiau pasirodę karo lakūnai nebuvo skiriami pakartotinai skraidymo instruktoriais ir tęsdavo tarnybą kovinėse eskadrilėse. Skraidymo instruktorių kompetencijų ugdymas daugiausia rėmėsi mokymosi iš klaidų metodu – t. y. trečiame dešimtmetyje visi Lietuvos karo aviacijos instruktoriai buvo savamoksliai ir neturėjo specialaus išsilavinimo.

Situacija pasikeitė 1934 m. mjr. Č. Januškevičiui  grįžus iš skraidymo ir aklojo pilotavimo instruktorių kursų Jungtinėje Karalystėje. Jam vadovaujant Karo aviacijos mokykloje 1936 m. sausio 1–gegužės 15 d. organizuoti pirmieji skraidymo instruktorių kursai, kurių pagrindinis tikslas buvo suteikti metodinių žinių, būtinų mokantiems skraidyti. Planuota, kad iki 1936 m. vasaros pradžios mjr. Č. Januškevičius ir jo kiek anksčiau apmokytas kpt. Juozas Vaičius parengs 8 skraidymo instruktorius. 1936 m. karo aviacijos lakūnus mokė 6 instruktoriai.

Iki SSRS okupacijos kiekvienais metais organizuojami skraidymo instruktorių kursai buvo periodiškai tobulinami. 1936–1939 m. planuota parengti 30 naujų skraidymo instruktorių ir patobulinti 9 instruktorių įgūdžius. Tikėtina, kad šis tikslas nebuvo pasiektas, nes 1936–1938 m. iš programose mokymui numatytų 535 val. buvo išnaudotos tik 363 val.

Bendrai vertinant, galima teigti, kad XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Karo aviacijoje jau tarnavo profesionalūs skraidymo instruktoriai, o jų pasirengimas reikšmingai skyrėsi nuo anksčiau skraidančiojo personalo rengime dalyvavusių karių pasirengimo.

Orlaiviai

Albatros B.II

Iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios pradinis praktinis rengimas dažniausiai vyko Albatros Flugzeugwerke GmbH pagamintais mokomaisiais lėktuvais Albatros B.II.

Po pirmojo savarankiško skrydžio karys pradėdavo skraidyti tolesniam lavinimuisi skirtais I Pasaulinio karo laikų žvalgybiniais lėktuvais Albatros C.I, Albatros C.III ir Rumpler C.I. Po apie 30 val. mokomųjų skrydžių šiais lėktuvais karys atlikdavo pirmąjį savarankišką skrydį koviniu lėktuvu (pavyzdžiui, LVG C.VI). Pirmasis skrydis koviniu lėktuvu buvo laikomas pradinio praktinio rengimo pabaiga, o karys iš Mokomosios eskadrilės buvo perkeliamas į vieną kovinių eskadrilių.

Bucker Bü 133 °C „Jungmeister“

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje vietoje pasenusių I pasaulinio karo laikų orlaivių pradiniam mokymui pradėti naudoti lietuviškos konstrukcijos mokymo lėktuvai – Anbo II, Anbo III, vėliau – Anbo V ir Anbo 51, Anbo VI. 1938 m. skraidymų ir navigacijos mokymui ir lavinimuisi įsigyti triviečiai britiški Avro 626 orlaiviai.

Aukštojo pilotažo mokymui iki ketvirtojo dešimtmečios pabaigos naudoti I Pasaulinio karo naikintuvai Fokker D.VII, nuo 1939 m. – ir specialiai tam įsigyti akrobatiniai lėktuvai Bucker Bü 133 °C „Jungmeister“.

1938 m., Karo aviacijai įsigijus dvimotorius keleivinius lėktuvus De Haviland 89 A „Dragon Rapide“, pradėta mokyti skrydžių su daugiamotoriais orlaiviais.

Mokymo programa

Trečiame dešimtmetyje naudotų praktinio mokymo programų nėra išlikę. Manoma, kad vieningo dokumento taip ir nebuvo parengta, instruktoriai mokė remdamiesi savo patirtimi ir nuovoka.

Pirmąjį savarankišką skrydį būsimi lakūnai atlikdavo po 60 mokomųjų skrydžių. Kariai, kuriuos reikėjo ilgiau mokyti, buvo laikomi nepakankamai gabiais ir jų mokymas buvo nutraukiamas arba jie rengiami kaip oro žvalgai.

Pradinio praktinio rengimo metu karys nebuvo mokomas sudėtingesnės skrydžio technikos (aukštojo pilotažo); dėmesys buvo skiriama skrydžio technikai, o ne jos taikymui vykdant kovines užduotis.

Pirmąją rengimo pakopą baigusiems kariams buvo suteikiamas II rango karo lakūno vardas ir jie perkeliami į kovines eskadriles. Kovinėse eskadrilės II rango karo lakūnai tęsdavo individualų rengimą, kuris, kaip ir anksčiau, priklausė nuo eskadrilės pobūdžio (naikintuvų, žvalgybos, bombonešių) ir kario profilio (pilotas ar oro žvalgas). Eskadrilėse II rango karo lakūnai vykdė 1934 m. patvirtintą skraidymo programą, kurią baigus ir apgynus teorinį darbą buvo suteikiamas I rango karo lakūno vardas. Tuo pat metu II rango karo lakūnams taip pat buvo privaloma vykdyti kasmetes skraidymo programas, dalyvauti šaudymo pratybose ir kariuomenės manevruose.

1932 m. buvo parengta parengta pirma abstrakti pradinio praktinio rengimo lakūnų puskarininkių programa. 1934 m. ji buvo bendroje karo aviacijos skraidančiojo personalo rengimo programoje.

Pagal ją pirmąjį savarankišką skrydį būsimieji lakūnai atlikdavo su instruktoriais išskraidę 13–15 val. Nuo 1934 m. į pradinį praktinį rengimą buvo įtrauktas aukštojo pilotažo mokymas, kuris anksčiau buvo vykdomas antrojoje pakopoje. Kokybinis pradinio praktinio rengimo pokytis įvyko 1936 m. atnaujinus ir išplėtus pradinio rengimo skraidymo programą. Į ją įtrauktas skraidymo tik pagal prietaisus mokymas, taip pat skirta daugiau dėmesio skraidymo technikos taikymui vykdant kovines užduotis. Pradiniam praktiniam rengimui buvo skirta 140 val., iš jų 25 val. skrydžiams su instruktoriumi, 80 val. lavinimuisi, o 35 val. aukštojo pilotažo mokymui ir užduočių vykdymui. Po apytiksliai 15–18 val. skrydžių su instruktoriais karys atlikdavo pirmąjį savarankišką skrydį.

1936–1939 m. Karo aviacijos mokykloje skraidyti mokytų 93 karių mokymo duomenimis, po pirmojo savarankiško skrydžio, 44 kariai toliau rengti pagal lakūnams skirtą mokymo programą, 16 – pagal oro žvalgų programą, 27 pašalinti kaip nepažangūs ar aviacijos tarnybai neturintys reikalingų gabumų, dar 2 pašalinti dėl drausmės pažeidimų ir lėktuvų apgadinimo.

1919–1940 m. karo aviacijoje paraleliai veikė skraidančiojo personalo rezervo rengimo sistema. Oro žvalgų rezervas buvo formuojamas organizuojant tam skirtus kursus. 1933 m. šiuos kursus baigė 15 oro žvalgų, iš jų 3 vėliau dar baigė Karo aviacijos mokyklą ir tarnavo karo aviacijoje. 1939 m. kursų II laidą baigė 18 karių, iš jų 7, baigę kursus, buvo priimti į tarnybą karo aviacijoje. Lakūnų rezervas buvo formuojamas pasitelkiant Karo mokyklos aspirantų kursus, kuriuos iki 1940 m. spalio mėn. baigė 58 aviacijos jaunesnieji leitenantai, iš jų 3 buvo priimti į Karo aviaciją.

Veiklos rezultatai

Lietuvos karo aviacijos karys, tarp 1930 ir 1940 m.

Preliminariais duomenimis, 1919–1940 m. buvo parengti ne mažiau kaip 338 lakūnai ir oro žvalgai. Tačiau dalis karių keletą kartų dalyvavo rengimo sistemoje, be to, ne visi baigę pradinį teorinio ir praktinio rengimo etapą tarnavo karo aviacijoje ir vykdė su skraidymu susijusias užduotis. Iš 338 karių 305 pradinį teorinį ir praktinį rengimo etapą baigė vieną kartą ir toliau jį tęsė antrojoje pakopoje. Prie šio skaičiaus dar turėtų būti pridėti 10 lakūnų ir oro žvalgų, kurie į tarnybą buvo priimti iš rezervo.

1921–1925 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema tik iš dalies patenkino tuomečius poreikius: tuo laikotarpiui Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pastatyti nauji ir suremontuoti 49 trofėjiniai koviniai lėktuvai, dar 18 naujų lėktuvų įsigyta Italijoje ir Čekoslovakijoje. Per šį laikotarpį parengti tik 47 lakūnai ir oro žvalgai bei papildomai apmokyta 12 Karo aviacijos mokyklos 1919 m. laidos absolventų. Dėl lakūnų stokos nebuvo išnaudojamas turimas techninis potencialas: pavyzdžiui, 1925 m. pabaigoje dvi eskadrilės buvo beveik nesukomplektuotos – 1-ojoje eskadrilėje buvo tik 4 lakūnai; lakūnų trūko ir 1925 m. rugpjūčio 1 d. pradėtai formuoti 4-ajai eskadrilei.

1932 m. atnaujintuose karo aviacijos taikos metų etatų sąrašuose buvo numatytas 81 skraidančiojo personalo etatas, tačiau 1926–1932 m. buvo parengti 55 lakūnai ir oro žvalgai, kas sudarė 68 proc. visų etatiniame sąraše numatytų skraidančiojo personalo karių. Iš dviejose naikintuvų eskadrilėse numatytų 18 lakūnų etatų, 1932 m. pabaigoje buvo užimti 15.

Skraidančiojo personalo rengimo sistemai taip pat nuolat tekdavo kompensuoti dėl įvairių priežasčių mažėjantį parengtų karių skaičių. 1919–1940 m. aviakatastrofose žuvo 25 skraidančiojo personalo kariai, kurie buvo baigę pirmąją praktinio ir teorinio rengimo pakopą. Dar 5 parengti kariai mirė nuo ligų ir sužeidimų, nesusijusių su tarnyba. Trūkstant skraidančiojo personalo, jis buvo papildomas specialiai parengto rezervo kariais.

Skraidančiojo personalo poreikį pavyko patenkinti tik apie 1939 m.

Literatūra

• (LT) Aviacijos taikos meto etatai Nr. 74. LCVA, f. 509, ap. 1, b. 6, l. 190–194.
• (LT) Aviacijos viršininko 1927 m. liepos 21 d. raportas Nr. 1080 Vyriausiojo štabo viršininkui. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3202, l. 170.
• (LT) Gamziukas, A. Aviacija Lietuvoje 1919–1940. Kaunas, 1993.
• (LT) Gustaitis, A. Lakūnų ir žvalgų mokymas mūsų aviacijoje. Kardas, Nr. 14, 1925.
• (LT) Hiksa, Pranas, Gyvenimas kaip skrydis. Vilnius, 2014.
• (LT) Įsakymas Karo aviacijai Nr. 89, 1939 m. rugsėjo 16 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 523, l. 102.
• (LT) Įsakymas Karo aviacijai Nr. 71, 1940 m. rugpjūčio 21 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 594, l. 41.
• (LT) Kariuomenės vado įsakymas Nr. 29, 1937 m. gruodžio 31 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9808&biRecordId=2891
• (LT) Kariuomenės vado įsakymas Nr. 24, 1938 m. lapkričio 7 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9784&biRecordId=2891
• (LT) Kariuomenės vado įsakymas Nr. 28, 1939 m. rugpjūčio 8 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9750&biRecordId=2891
• (LT) Karo aviacijos lekiojančio personalo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 36, l. 21–49.
• (LT) Karo aviacijos įsakymas Nr. 2/sl, 1939 m. gegužės 19 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 261, l. 2–3.
• (LT) Karo aviacijos mokyklos skraidymo instruktoriams paruošti lektorių sąrašas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 33, l. 5
• (LT) Karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasės lakūnų skyriaus IV laidos skraidymo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 29, l. 36;
• (LT) Karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasės lakūnų skyriaus V laidos skraidymo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 38, l. 30.
• (LT) Kulnytė, B. (et. al.) Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. III. Vilnius, 2003.
• (LT) Lukšys, S., Mintautas, R., Monkevičius, J. Palūžę sparnai. Vilnius, 1997.
• (LT) Mikėnas, J. Gyvenimo skrydis. Kaunas, 1994.
• (LT) Mikėnas, J. Karo aviacijos pirmoji eskadrilė. Plieno sparnai, Nr. 1, 1992.
• (LT) Navaitis, A. Šimtmečio skrydis. Karo lakūno atsiminimai. Vilnius, 2017.
• (LT) Mokomosios oro eskadrilės laisvai samdomo karo lakūno Jurgio Pavlovo tarnybos lapas, 1927 m. rugpjūčio 9 d. LCVA, f. 631, ap. 7, b. 5556, l. 2.
• (LT) Pyragius, J. (red.), Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. Kaunas, 1929.
• (LT) Pyragius, J. Kovosiu, kol gyvas. Kaunas, 1993.
• (LT) Ramoška, Gytis, Lietuvos aviacija. Kaunas, 2009.
• (LT) Ramoška, Gytis Pirmieji Lietuvos karo aviacijos lėktuvai 1919–1923 m. Plieno sparnai, Nr. 1, 1992.
• (LT) Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune. Plieno sparnai, Nr. 4, 1997,
• (LT) Rimas, K. Kpt. K. Rimas prisimena… Plieno sparnai, Nr. 4, 1973, http://www.plienosparnai.lt/page.php?544.
• (LT) Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf
• (LT) Skraidymo instruktorių paruošimo mokymo planas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 33, l. 2.
• (LT) Vyriausiojo štabo administracinės valdybos viršininko 1927 m. vasario 2 d. raštas Nr. 15742 Aviacijos viršininkui. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3202, l. 173.
• (LT) Žinios apie karo lakūną Jurgį Pavlovą. LCVA, f. 930, ap. 8, b. 48, l. 74.

Išnašos

1. Mokomoji eskadrilė, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?377
2. Ramoška, G. Lietuvos aviacija. Kaunas, 2009, p. 19
3. Hiksa, P. Gyvenimas kaip skrydis. Vilnius, 2014, p. 91–94, 111–112
4. Mokomosios oro eskadrilės laisvai samdomo karo lakūno Jurgio Pavlovo tarnybos lapas, 1927 m. rugpjūčio 9 d. LCVA, f. 631, ap. 7, b. 5556, l. 2;
5. Žinios apie karo lakūną Jurgį Pavlovą. LCVA, f. 930, ap. 8, b. 48, l. 74
6. Pyragius, J. (red.), Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. Kaunas, 1929, p. 67
7. Vyriausiojo štabo administracinės valdybos viršininko 1927 m. vasario 2 d. raštas Nr. 15742 Aviacijos viršininkui. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3202, l. 173;
8. Aviacijos viršininko 1927 m. liepos 21 d. raportas Nr. 1080 Vyriausiojo štabo viršininkui. LCVA, f. 930, ap. 5, b. 3202, l. 170.
9. Mikėnas, J. Gyvenimo skrydis. Kaunas, 1994, p. 38–39
10. Pyragius, J. (red.), Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. Kaunas, 1929, p. 66–67.
11. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf
12. Skraidymo instruktorių paruošimo mokymo planas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 33, l. 2.
13. Karo aviacijos mokyklos skraidymo instruktoriams paruošti lektorių sąrašas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 33, l. 5
14. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 171–174
15. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 173–174
16. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 174
17. Mikėnas, J. Gyvenimo skrydis. Kaunas, 1994, p. 27.
18. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 170
19. Ramoška, G. Pirmieji Lietuvos karo aviacijos lėktuvai 1919–1923 m. Plieno sparnai, Nr. 1, 1992, p. 2–7
20. Gustaitis, A. Lakūnų ir žvalgų mokymas mūsų aviacijoje. Kardas, Nr. 14, 1925, p. 10–12.
21. Navaitis, A. Šimtmečio skrydis. Karo lakūno atsiminimai. Vilnius, 2017, p. 61–64.
22. Karo aviacijos lekiojančio personalo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 36, l. 21–49.
23. ereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 174–175
24. Rimas, K. Kpt. K. Rimas prisimena… Plieno sparnai, Nr. 4, 1973, http://www.plienosparnai.lt/page.php?544
25. Karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasės lakūnų skyriaus IV laidos skraidymo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 29, l. 36;
26. Karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasės lakūnų skyriaus V laidos skraidymo mokymas. LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 38, l. 30.
27. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 168
28. Kariuomenės vado įsakymas Nr. 29, 1937 m. gruodžio 31 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9808&biRecordId=2891
29. Kariuomenės vado įsakymas Nr. 24, 1938 m. lapkričio 7 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9784&biRecordId=2891
30. Kariuomenės vado įsakymas Nr. 28, 1939 m. rugpjūčio 8 d., https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=9750&biRecordId=2891
31. Įsakymas Karo aviacijai Nr. 89, 1939 m. rugsėjo 16 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 523, l. 102.
32. Įsakymas Karo aviacijai Nr. 71, 1940 m. rugpjūčio 21 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 594, l. 41
33. Kulnytė, B. (et. al.) Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. III. Vilnius, 2003, p. 354–388
34. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 178
35. Ramoška, G. Lėktuvai, pagaminti Kaune. Plieno sparnai, Nr. 4, 1997, p. 80.
36. Gamziukas, A. Aviacija Lietuvoje 1919–1940. Kaunas, 1993, p. 16
37. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 178–180
38. Mikėnas, J. Karo aviacijos pirmoji eskadrilė. Plieno sparnai, Nr. 1, 1992, p. 13
39. Pyragius, J. Kovosiu, kol gyvas. Kaunas, 1993, p. 37–38
40. Aviacijos taikos meto etatai Nr. 74. LCVA, f. 509, ap. 1, b. 6, l. 190–194
41. Lukšys, S., Mintautas, R., Monkevičius, J. Palūžę sparnai. Vilnius, 1997, p. 15–45.
42. Karo aviacijos įsakymas Nr. 2/sl, 1939 m. gegužės 19 d. LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 261, l. 2–3.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.