Kariuomenės stadionas

Apie kitą stadioną Panemunės kareivinių miestelyje žr. Panemunės stadionas

54°51′24″š. pl. 23°57′04″r. ilg. / 54.8568°š. pl. 23.9512°r. ilg. / 54.8568; 23.9512

Kariuomenės stadionas
Kariuomenės stadionas 1934 m.
Vieta	Kaunas, Panemunė, Plento g.
Atidarytas	1927 m.
Savininkas	Kauno karo mokykla
Paviršius	žolė
Talpa	1000

Lietuvos kariuomenės sporto stadionas, (arba Karo mokyklos stadionas) – XX a. tarpukariu įrengtas stadionas su futbolo aikšte, esantis Kaune, Panemunės mikrorajone, senųjų kareivinių miestelyje, statinių kvartale tarp Vaidoto ir Plento gatvių, 0,9 km į pietvakarius nuo Panemunės stadiono Kareivinių gatvėje. Priešingoje, Nemuno pusėje, prie Vaidoto gatvės yra senųjų Panemunės žydų kapinių sklypas.

Stadionas dabar yra uždaroje Lietuvos kariuomenės karinėje teritorijoje (jėgerių batalionas, KASP rinktinė), į kurią patenkama su specialiais leidimais. Stadionas priklauso istoriniam Panemunės kareivinių ir Karo mokyklos pastatų kompleksui.

Istorija

Dabartinių Vaidoto ir Plento gatvių apribotoje teritorijoje 1927–1928 m. (kitais duomenimis – 1927 m.) buvo įrengtas tuo metu geriausias kariuomenės sporto stadionas Lietuvoje. Statybos pradžioje 1926 m. žurnalas „Kardas“ rašė:

Kad svetimtaučiai domėtųs mūsų stadionu ir jį pamėgtų (tas labai svarbu), turime jį gerai įtaisyti ne tik technišku atžvilgiu, bet ir su visais patogumais bei komfortu <...> kad juo galėtume ne tik pasidžiaugti, bet ir didžiuotis svetimų, ypač Pabaltijo valstybių akyse.

Stadionas įrengtas 1926–1927 m. Karo mokyklos rajone, tarp Vaidoto g. gyventojų sklypų ir Plento g. Jis pastatytas Kariuomenės sporto draugijos iniciatyva. Stadionu naudojosi ne tik kariškiai, bet ir civilinės sporto organizacijos. Čia vykdavo beveik visos tarptautinės futbolo rungtynės, lengvosios atletikos varžybos, sporto šventės ir pan. Stadione buvo ne tik futbolo aikštė, bet ir bėgimo takai, šuolių sektoriai, šaudykla. Stadione buvo gera aikštė, bėgimo takai, duobės šuoliams.

Stadione vykdavo ne tik sporto varžybos, bet ir kariniai paradai, šventės. Juo galėjo naudotis kariuomenė ir civilinės sporto organizacijos. Stadione buvo rengiamos beveik visos tarptautinės futbolo rungtynės, lengvosios atletikos rungčių ir kitų sporto šakų varžybos. Per sporto šventes kariai demonstravo karinei vadovybei ir visuomenei savo sportinį ir karinį pasirengimą. Be stadiono, kareivinėse buvo treniruočių ir mokymosi aikštės, teniso, kroketo aikštelė. Kariuomenės stadione tilpo 1000 žiūrovų.

Stadione rungtyniavo Lietuvos futbolo rinktinė,. Kauniečiai čia išvysdavo gana svarbias rungtynes su stipriais priešininkais. Pvz., 1933 m. birželį stadione vyko Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės, per kurias Lietuvos rinktinė pralaimėjo Švedijai 0-2.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 26903 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). // M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. 64 p.
3. Vyr. leit. Slyvauskas. Lietuvos kariuomenės sporto stadionas/ „Kardas“. 1926. Nr. 26-27 (86-87), p. 384
4. Skaidra Grabauskienė. Aukštosios Panemunės kareivinių vidaus gyvenimas ir įtaka vietos bendruomenei 112 p. vdu.lt
5. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. . // 60 p.
6. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 64.
7. http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.1020 2009-12-25 iš Wayback Machine projekto.
8. Kauno istorija ir sportas (3): Futbolas tarpukario Kaune (II) kaunozinios.lt