Stadionas sporto tikslams skirtas statinys paprastai susidedantis iš didelio lauko ir vietų žiūrovams išdėstytų laiptuot

Stadionas – sporto tikslams skirtas statinys, paprastai susidedantis iš didelio lauko ir vietų žiūrovams, išdėstytų laiptuotai aplink lauką. Taip pat paprastai yra įrengiamos papildomos aikštelės treniruotėms ir persirengimo kambariai sportininkams. Žiūrovų vietos gali būti ne tik sėdimos, bet ir stovimos. Stadionuose vyksta lauko sporto varžybos, koncertai arba kiti renginiai.

Dariaus ir Girėno stadionas – pirmasis ir pagrindinis stadionas Lietuvoje

Etimologija

Žodis stadionas kilęs iš graikų kalbos žodžio stadion (στάδιον) – „vieta, kur žmonės stovi“, nors žodis taip pat siejamas su (senovės ilgio vienetas).

Istorija

Seniausias žinomas stadionas yra Olimpijoje, Graikijoje, kur Olimpinės žaidynės rengiamos nuo 776 metų prieš mūsų erą. Tuo metu žaidynėse būdavo tik viena rungtis – sprintas. Senovės stadionų ilgis būdavo daugmaž standartinis t. y. 190 metrų. Romėnai taip pat perėmė šį standartą ir statė 180–190 m ilgio stadionus. Įdomu tai, kad nustatyta, jog žmogus maksimaliu greičiu gali bėgti apie 200 m nuotolį. Žymiausias senovės stadionas yra Koliziejus.

Dabartiniai stadionai pradėti statyti XIX a. 2-ojoje pusėje sporto reikmėms. Vėliau jie imti naudoti ir kitoms reikmėms – koncertams, kultūros renginiams, šventėms. Šiuo metu išpopuliarėjo parduoti stadiono pavadinimą garsiai firmai, t. y. už tam tikrą sumą sutinkama tam tikram laikotarpiui pakeisti stadiono vardą į firmos pavadinimą. Pavyzdžiui, AOL Arena stadionas Vokietijoje.

Modernieji stadionai

Dengtieji stadionai turi stogus. Šie pastatai vadinami stadionais todėl, kad yra pakankamai dideli ir suprojektuoti lauko sporto šakoms. Dalis stadionų turi stogą tiktai virš tam, kad apsaugotų žiūrovus nuo kritulių. Keletas stadionų turi slankiojamus stogus. Tokie stadionai geru oru gali būti atviri, o prastu uždari.

Stadione gali būti sėdimos ir stovimos vietos. Pastaruoju metu saugumo sumetimais dauguma stadionų visas vietas verčia į sėdimas.

Skirtingoms sporto šakoms reikia skirtingų dydžių . Todėl stadionai būna skirti arba vienai sporto šakai arba būna universalesni ir juose gali vykti keleto šakų varžybos. Vien tiktai futbolui skirti stadionai yra pakankamai dažni. Pats dažniausias derinys yra futbolo aikštelė su aplink ją esančiais bėgimo takeliais. Didžiausias tokių stadionų minusas yra didesnis atstumas nuo aikštelės iki tribūnų su žiūrovais, ypač stadionų galuose. Tokiais atvejais stadionai būna: be tribūnų galuose, be tribūnos vienam gale (pasagos forma) arba su abejom tribūnom (ovalo forma).

JAV, kur beisbolas ir amerikietiškas futbolas yra populiariausi buvo pastatyta daug futbolo/beisbolo stadionų, tačiau dėl labai skirtingų reikalavimų aikštelėm tai nepasiteisino ir šiuo metu tokie stadionai nebestatomi.

Lietuva

Lietuvoje pirmasis buvo Kauno LFLS stadionas, prie kurio atsiradimo aktyviai prisidėjo sporto entuziastas Steponas Darius. Šis stadionas dabar vadinasi Dariaus ir Girėno stadionas. 1985 m. Lietuvoje buvo 39 stadionai ir 814 futbolo aikščių.

Šaltiniai

Etymonline.com (tikrinta 2024-02-17).
Petras Blaževičius. „Rokiškio krašto kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, leidykla „Atkula“, 1998. . // psl. 28

[1] Etymonline.com (tikrinta 2024-02-17).

[2] Petras Blaževičius. „Rokiškio krašto kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, leidykla „Atkula“, 1998. . // psl. 28