54 41 š pl 20 10 r ilg 54 683 š pl 20 167 r ilg 54 683 20 167 Kaliningrado uostas Uosto administracijos pastatas Kalinin

54°41′ š. pl. 20°10′ r. ilg. / 54.683°š. pl. 20.167°r. ilg. / 54.683; 20.167

Kaliningrado uostas (rus. Порт Калининград) – Rusijos uostas Baltijos jūros pietryčių pakrantėje, vienintelis Rusijos neužšąlantis uostas prie Baltijos.

Istorija

Uostas prie Karaliaučiaus pilies pirmą kartą paminėtas 1339 m. 1340 m. miestui įstojus į Hanzos sąjungą, uostas vystėsi ir plėtėsi. 1440 m. pagilinta Priegliaus vaga. 1682 m. jos pakrantėse pastatyta damba, 1736 m. pratęsta iki įlankos. 1811 m. Rytų Prūsijos vyriausybė perdavė uostą valdyti Karaliaučiaus pirklių sąjungai. 1818 m. uostą aplankė 320 prekybinių laivų. Nuo 1855 m. pirmuoju metaliniu garlaiviu „Šnel“ pradėta reguliariai plukdyti krovinius tarp Karaliaučiaus ir Tilžės. 1924 m. pietinėje Priegliaus pusėje atidarytas naujasis Karaliaučiaus uostas. Per II Pasaulinį karą buvo smarkiai sugriautas, tačiau buvo vienas iš pirmųjų atstatytų civilinių objektų iš karto po karo. 1991 m. uostas tapo atviras užsienio valstybių laivams.

Geografija

Uostas užima patogią geografinę padėtį. Iki artimiausių valstybių sostinių Vilniaus, Rygos, Minsko, Varšuvos, Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo yra 400–650 km, iki stambiausių Baltijos jūros uostų – 400–700 km. Uostas teritoriškai dalijamas į keturis krovinių rajonus:

Kaliningrado krovinių rajonas,
Svetlo krovinių rajonas,
Baltijsko krovinių rajonas,
Pionerskio krovinių rajonas (labiausiai nutolęs).

Uosto krantinės driekiasi 17 km šiaurinėje Kaliningrado jūrų kanalo pusėje, taip pat Priegliaus upės žiotyse. Į Kaliningrado uosto sudėtį įeina:

jūrų krovinių uostas (20 , bendras 3 km ilgis),
jūrų žvejybos uostas (įkurtas 1947 m., 21 prieplauka, bendras 3,1 km ilgis, 28,7 ha akvatorija),
upių uostas (įkurtas 1946 m.).

Kroviniai

17 stividorinių kompanijų teikia krovos paslaugas, apdorojant naftos ir jos produktų, anglies, kokso, medienos, metalų, trąšų, grūdų krovinius. Yra statomi ar projektuojami dar 5 nauji terminalai.

Krovinių apyvarta 2009 m. buvo 12,4 mln. t (19,6 % mažiau nei 2008 m.).

2013 m. planuojama pradėti projektuoti giliavandenį uostą. Jis turėtų būti statomas, jei atsiras privatūs investuotojai. Skelbiama, kad šiuo uostu domisi investuotojai iš Kinijos ir Baltarusijos. Giliavandenis uostas reikalingas todėl, kad Kaliningrado uostas yra ypač nepatogus – nuo jo iki uosto vartų ties Baltijsku vienpusiu laivybos kanalu tenka plaukti net 30 kilometrų.

Metai	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021
Krovinių apyvarta mln. t.	13,7	13,9	12,7	11,7	13,8	14,1	11,1	10,4	10,6

Šaltiniai

http://www.morport.com/rus/publications/document1024.shtml Rusijos jūrų uostų apyvarta 2009 m.
. jura24.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2013-01-11.
„Krovinių apyvartos duomenys“. Большой порт Санкт-Петербург. iš originalo 2020-01-26.

Nuorodos

Vikiteka: Kaliningrado uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Sąrašas:Baltijos jūros uostai
Kaliningrado uosto administracijos svetainė

[1] ttp://www.morport.com/rus/publications/document1024.shtml Rusijos jūrų uostų apyvarta 2009 m.

[2] . jura24.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2013-01-11.

[3] „Krovinių apyvartos duomenys“. Большой порт Санкт-Петербург. iš originalo 2020-01-26.