Karščio salos efektas reiškinys kada tam tikrame regione vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse Da

Karščio salos efektas – reiškinys, kada tam tikrame regione vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Dažniausiai tai pastebima lyginant miestų ir netoli jų esančių kaimo vietovių klimatą. Tokiais atvejais temperatūrų skirtumus daugiausiai nulemia tai, kad pastatų statyboje ir kelių tiesime naudojamos medžiagos sugeria ir išlaiko daugiau saulės šilumos nei natūrali gamta. Be to, miestuose į aplinką išskiriama daugiau dėl žmogaus veiklos atsirandančios šilumos, o pastatai sulaiko ją galintį išsklaidyti vėją.

Tokijas yra vienas iš dažniausiai pateikiamų karščio salos efekto pavyzdžių. Grafike pavaizduotas temperatūros Tokijuje ir aplinkinėse vietovėse kitimas 1907–2007 m.

Pirmasis karščio salos efektą 1818 m. aprašė Luke Howard, analizuodamas Londono klimatą. Vėliau panašūs atradimai buvo padaryti analizuojant Paryžiaus bei Vienos orus. Šiuo metu karčio salos efektas pastebimas daugelyje didesnių miestų.

Šaltiniai

Lisa Gartland. Heat Islands: Understanding and Mitigating Heat in Urban Areas. Earthscan, 2008, p. 1

[1] Lisa Gartland. Heat Islands: Understanding and Mitigating Heat in Urban Areas. Earthscan, 2008, p. 1