Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kapučinas (it. cappuccino 'gobtuvas') – kavos gėrimas gaminamas iš šilto pieno, espreso ir pieno putos, ruošiamas 1:1:1 (pienas:espresas:puta) tūrio santykiu, klasikinio recepto galutinis tūris svyruoja 150–180 ml ribose.

Kapučino tradiciškai patiekiamas porcelianiniuose , nes šie geriausiai išlaiko šilumą. Pieno puta veikia tarsi termoizoliatorius – kava ilgiau išlieka šilta.

Kapučino gėrimas buvo vartojamas Italijoje jau ankstyvaisiais 1900 m. Jo populiarumas augo kaip kartu su espreso virimo aparatais kavinėse ir restoranuose. Aparatai buvo ištobulinti per ir po II Pasaulinio karo. 1950 m. Itališkas kapučinas įgavo dabartinį pavidalą.

Sudėtis

Be espresso, svarbiausia dalis ruošiant kapučino yra pieno ir jo temperatūra. Kai kapučino šildomas pienas pradeda garuoti, susikuria mikro putos. Jos atsiranda, kai piene pasirodo maži oro burbuliukai suteikiantys pienui švelnumą ir saldumą. Tradicinė kapučino susideda iš espresso į kurį įpilamas karštas putojantis pienas ir taip susidaro apie 1 cm storumo pieno puta viršuje. Mišinių variavimas paprastai vadinamas cappuccino chiagro (šviesus kapučino, taip pat vadinamas dar ir šlapiuoju kapučino) su daugiau pieno nei įprastai.

Norint išgauti reikiamą porciją putų, tam reikalingas atskiras dėmesys, nes šildant pieną, jis garuoja ir tai tampa sudėtingiausiu kapučino ruošimo etapu, nes gėrimą reikia paruošti tinkamai. Be to, patyrę virėjai gali pasiekti meninius gabumus, nes vėliau tą pieną reikia kruopščiai užlieti ant espresso kavos viršaus.

Populiarumas

Kapučino gėrimas buvo išragautas didžiojoje Europos dalyje, Australijoje, Pietų Amerikoje ir kituose kosmopolitiniuose regionuose Šiaurės Amerikoje. Iki 1990 metų vidurio kapučino buvo daromas daug plačiau ir prieinamas šiaurės amerikiečiams, kai aukštesni nei vidutinio lygio bufetai šoktelėjo aukščiau.

Italijoje kapučino vartodavo rytais pusryčių metu su bandelėmis (croissant), geriau pažįstamomis Italijoje kaip cornetto pyragaičiais. Paprastai italai negeria kapučino valgydami arba pusryčiaudami. Kitose šalyse vartodavo dienos metu arba po vakarienės.

Jungtinėse Valstijose „apledėjęs kapučino“ (arba kapučino „Freddo“) yra neteisingu pavadinimu. Tai neteisingo ingrediento vartojimas, kai putojantis pienas paprastai neįtraukiamas ir pakeičiamas ledu. Be putojančio pieno, gėrimas vadinamas ledine latte. Tačiau jis vis tiek yra paplitęs kai kuriose nutolusiose nuo pajūrio šalyse kur puta yra pridedama į ledinę latte prieš patiekimą. Tarptautinės kavinių normos draudžia ruošti karšto pieno bangą virš šalto ledo, nes taip greičiau kaupiasi bakterijos. Tačiau yra įmanomi šalto pieno putos variavimo metodai, ir taip išvengiama nesutarimų ir ginčų kylančių dėl karšto pieno ir ledo.

XXI a. amžiaus pradžioje kapučino pateikimas buvo keičiamas greito maisto užkandinėse. Paskutiniais amžiaus metais kavinės vadovaujasi savarankiškai. Jos pradėjo siūlyti tradicinę kapučino kavą tinkamame kiekyje (penkių - šešių uncijų, 148-177 ml) tik kitos kavinės taiko skirtingą bruožą, dar padidinti kavos dydį iki 20 uncijų. Tokia kava nėra tikroji kapučino, bet paprasta caffe latte su papildoma puta.

Termino kilmė

Kapučino gėrimas pavadintas pagal kapucinų (pranciškonų „Mažųjų brolių ordino“ narių) aprangą, kuri buvo vadinta „cappuccini“ (it. gobtuvai). Tai reiškia, kad kava tarsi apsiausta gobtuvu. Toks vardas buvo suteiktas galimai dėl to, jog pieno puta, esanti kapučino centre, sudaro baltą dalį ir apsupta ruda dalimi, gaunama iš kavos, kas primena baltą viršų nuo kapucinų vienuolio galvos, apjuostą tamsių plaukų žiedu.

Vikiteka: Kapučinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga