Kapujos kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kapujos kunigaikštystė (it. Principato di Capua; lot. Principatus Capuae) – feodalinė valstybė Pietų Italijoje (Kampanijos regiono šiaurėje), kurią įkūrė labgobardų kilmės dinastija.

Principatus Capuae Principato di Capua Kapujos kunigaikštystė
Langobardų karalystės dalis (862-1058)
← 862 – 1155 →
Location of Kapujos kunigaikštystė Kapujos kunigaikštystė 1000 m.
Sostinė	Kapuja
Kalbos	lotynų
Valdymo forma
Era	Viduramžiai

Lombardų valstybė

Nuo VI a. kunigaikštystės teritoriją valdė langobardiška Benevento kunigaikštystė, ir Kapuja buvo vienas iš stipriausių jos miestų. Aplink jį suformuota teritorinė valda, valdoma gastaldų, viena iš 33, sudariusių Beneventą. 839 m. dalis Benevento atsiskyrė kaip . Maždaug tuo metu Kapujos miestą nusiaubė saracėnai, ir jis atstatytas kitoje vietoje. Vietiniai gastaldai tapo vis stipresni, todėl galiausiai pasiskelbė nepriklausomu nuo Salerno 862 m. Tai ir laikoma valstybės įkūrimu.

Pirmuosius kunigaikštystės dešimtmečius žymėjo kovos dėl valdžios, tačiau 887 m. pasiekė stabilumo. Jis ne tik įtvirtino valdžią valstybėlės viduje, bet ir sudarė sąjungą su graikų dominuojamais Neapoliu ir Gaeta. Be to, jis ir jo palikuonys siekė dinastinių sąjungų su kitomis langobardų valstybėlėmis: Beneventu, Salernu ir . Trumpam tai pavyko padaryti , kuris 969 m. užvaldė Beneventą, 978 - Salerną, o 981 - Spoletą. Iš karto po jo mirties valdos vėl padalintos tarp jo sūnų.

Kapujos naujas suklestėjimas siejamas su trimis valdymais XI a. pirmoje pusėje. Šis valdovas bandė sudaryti sąjungą su graikiškomis pajūrio hercogystėmis ir gauti tinkamą priėjimą prie jūros. Jo valdymą žymėjo nuolatiniai konfliktai su dvasininkais bei kitomis langobardų valstybėmis, todėl tiek valstybė, tiek miestas silpo.

Normanų valda

Nuo 1029 m. šalia Kapujos egzistavo Aversos grafystė - pirmoji valdą, kurią užvaldė normanai pietų Italijoje. Vėliau normanų įtaka ir valdos Italijos pietuose didėjo. Pasinaudodamas Kapujos nusilpimu 1058 m. Aversos grafas užėmė Kapujos kunigaikštystę, paversdamas ją normanų valdoma valstybe. Ji tapo galinga žaidėja vidurio Italijoje, sugebėjusia konkuruoti su popiežiais ir netgi pasiglemžti dalį Popiežiaus valstybės. Tokiu būdu Kapuja tapo pagrindine konkurente kitai normanų valstybei - Apulijos ir Kalabrijos hercogystei.

Po Jordano I mirties 1090 m. prasidėjo įpėdinystės krizė, nes vietos gyventojai nenorėjo normanų kilmės valdovo ir iškėlė langobardų kilmės . Normanų valdžia atkurta tik su Apulijos hercogo pagalba, kas įtraukė Kapują į Apulijos orbitą. Iki 1155 m. valstybė galutinai prijungta prie Sicilijos karalystės.