Kanados istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai įtakos turėjo daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

Kanados istorija
Šiaurės Amerikos indėnai
Naujoji Prancūzija
Kanada, Akadija
Britų Amerika > Britų Šiaurės Amerika:
Ruperto žemė, Niufaundlandas, (), Princas Edvardas, N. Brunsvikas, N. Škotija, Šiaurės Vakarų t., Britų Kolumbija
Dominijos:
,

Kanados priešistorė

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Amerikos indėnai.

Atkurta vikingų gyvenvietė Kanadoje

Priešistorė Kanadoje laikomas laikotarpis nuo žmonių apsigyvenimo iki maždaug 1492 – Amerikos atradimo. Tuo metu, jau tūkstančius metų, čia gyveno vietiniai gyventojai: indėnai, eskimai ir kt. Šie gyventojai smarkiai paveikė pirmųjų europietiškų miestų vystymąsi.

Pirmieji europiečiai Kanadoje

Pagrindinis straipsnis – .

Pirmieji europiečių tyrinėtojai Niufaundlende rado ir vikingų gyvenviečių. Apie vikingų keliones į vakarų kraštus aprašo ir kai kurios islandų sagos, mininčios teritoriją, kuria veikiausiai skandinavai pavadino dabartinį Niufaundlendą. Taigi, Kanados teritorijoje dar prieš XV amžiaus atradimus, apie 1000 metus kūrėsi vikingai.

Didelę įtaką Kanados kolonizacijai turėjo tyrinėtojo Džono Kaboto vykdytos ekspedicijos. Tyrinėtojas išsilaipinęs Niufaundlende 1497 paskelbė šias žemes Anglijos teritorija. Kanadą tyrinėjo Ispanijos ir Portugalijos tyrinėtojai, tačiau nei viena iš šių šalių nepradėjo intensyvesnės kolonizacijos.

Naujoji Prancūzija 1534–1763

Naujosios Prancūzijos žemėlapis (1612)

Naujoji Prancūzija 1534-1763.

Pagrindinis straipsnis – Naujoji Prancūzija.

Pirmieji apsigyvenę rytinėse dabartinės Kanados pakrantėse, ir paskelbę šias žemes Prancūzijos, buvo prancūzai, pradėję čia tvirtintis XVII a. Pirmoji didelė jų gyvenvietė buvo Port Royal, kuri 1713 m. pasiekė 5 000 gyventojų ribą.

1608 m. Kvebekas tapo šios Prancūzijos kolonijos sostine. Naujosios Prancūzijos ekonomika buvo paremta žvejyba, prekyba su vietiniais, žemdirbyste. 1759 m. čia gyveno 60 tūkst. gyventojų. Didžiausias Naujosios Prancūzijos išsiplėtimas buvo apie 1712 m., kuomet ji valdė net tik visą dabartinę rytinę Kanadą, bet ir milžiniškas teritorijas dabartinėje JAV, iki pat Meksikos įlankos.

Ši didelė kolonija administraciškai suskirstyta į penkis vienetus. Keturi iš jų (, Akadija, Niufaundlendas, Hadsono įlanka) buvo dabartinės Kanados teritorijoje.

Britų imperijos įtakoje 1764–1783

Pagrindinis straipsnis – Britų Amerika.

Kadangi kolonija negavo paramos iš Prancūzijos, o ši kariavo su Anglija, per XVIII a. Naujosios Prancūzijos provincijas palaipsniui užkariavo anglai. Po Europoje vykusio Septynerių metų karo Prancūzija galutinai atidavė visas savo žemes dab. Kanados teritorijoje Britų imperijai, kurie jas ėmė traktuoti kaip dalį didesnės Britų Amerikos.

Gautosios teritorijos administraciškai buvo perdalintos ir pervardintos, sukuriant naujas kolonijas. Pvz., Akadija buvo padalinta sukuriant Princo Edvardo salą, Naująją Škotiją ir Naująjį Brunsviką, Kanados provincija pervardinta Kvebeku, Hadsono įlanka tapo Ruperto žeme ir pan.

Į Kanados teritoriją pradėjo plūsti britai. Tarp jų ir vietinių prancūzų vyko konfliktai, sukilimai.

Po JAV nepriklausomybės 1783–1867

Pagrindinis straipsnis – Britų Šiaurės Amerika.

Trylikai kolonijų paskelbus nepriklausomybę, prancūziškosios kolonijos nutarė likti britų valdžioje. Britanijai likusios kolonijos imtos vadinti Britų Šiaurės Amerika.

Kanada 1867–1914

Po ilgų karų ir neramumų 1866 metais buvo pradėta svarstyti Kanados nepriklausomybė. 1867 m. liepos 1 d. buvo nuspręsta, kad Kanada taps savarankiška Anglijos dominija. 1870 ir 1871 prie tuometinių žemių buvo prijungta Manitoba ir Britų Kolumbija, 1905 – Saskačevanas ir Alberta.

Kanada Pasaulinių karų ir tarpukario metais

Kanada po Antro pasaulinio iki dabar