Kamoja

Kamoja
Kamoja ties Kėkštais
Ilgis	51,4 km
Baseino plotas	346,2 km²
Vidutinis debitas	2,5 m³/s
Ištakos	Kamojų apylinkės
Žiotys	Birvėta
Šalys	Baltarusija, Lietuva
Vikiteka	Kamoja

Kamoja (blrs. Камайка) – upė rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje; Birvėtos (Dauguvos baseinas) dešinysis intakas.

Prasideda Baltarusijos Pastovių rajone, Kamojų apylinkėse, Kamojų miške, altitudė 212 m. Teka į vakarus, prateka , vėliau į šiaurę, per ir (altitudė 160,4 m), kerta geležinkelį Lentupis – Pastovys ir pagal jį iki Adutiškio pagal sieną su Lietuva. Toliau 28 km teka Švenčionių ir Ignalinos rajonų teritorija, prateka Svirkų ežerą (altitudė 126,8 m). Įteka į Birvėtą 18 km nuo jos žiočių, prie Kėkštų kaimo, 1,5 km nuo Didžiasalio.

Intakai – (kairysis), (dešinysis).

Pavasario polaidžio metu ties Adutiškiu (1916 m.)

Upės ilgis 51 km (28 km Lietuvoje), baseino plotas 346 km², iš jų Lietuvoje – 112 km². Aukštupyje vagos plotis 5-6 m, gylis 0,8-1,2 m. Nuo Adutiškio iki Svirkų ežero vaga reguliuota, plotis 6-16 m, gylis 1-3 m. Vidutinis nuolydis aukštupyje 7,50 m/km, vidutinis nuolydis 1,24 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 2,8 m³/s.

Gyvenvietės prie Kamojos: Kamojai, , , , , Adutiškis, Linkonys, Ramoniūnai, Vileitai, , Mociškė, Antanai, Medinos, Kudabiškė, Kurtiškė, Kėkštai.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio kamas („gumulas, gurvuolis“, seniau, matyt, ir „kemsas, kupstas“).

Šaltiniai

1. Kamoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 279 psl.
2. Kamoja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 197
3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 144