Skaičiuotuvas (arba kalkuliatorius) – nedidelė nešiojama elektroninė skaičiavimo mašinėlė, skirta atlikti skaitinėms operacijoms, pvz. aritmetinėms.
Pakeitė mechaninius skaičiavimo prietaisus, tokius kaip abakai, skaitliukai, logaritminės liniuotės, mechaninius ir elektroninius ir .
Sudėtingesniuose skaičiuotuvuose, pasitelkus kompiuterinės algebros sistemas, galima atlikti , taip pat pertvarkyti ir spręsti lygtis.
Daugumoje šiuolaikinių skaičiuotuvų naudojami integriniai grandynai ir skystųjų kristalų ekranai, jie maitinami galvaniniais elementais ar saulės baterijomis.
Istorija
Iki atsirandant elektroniniams skaičiuotuvams, jautėsi nešiojamų skaičiavimo mašinų poreikis. Jam patenkinti buvo skirtos mechaninės skaičiavimo mašinos ir logaritminės liniuotės. Labiausiai paplitusios buvo paprastos mašinėlės, skirtos sudėčiai atlikti. Buvo naudojamos ir keturių veiksmų mašinėlės (sudėčiai, atimčiai, daugybai ir dalybai atlikti), tinkamos nešiotis rankinėje ar krepšyje.
Nešiojamų skaičiuotuvų pirmtakai buvo staliniai skaičiuotuvai, nelabai išvystytomis integralinėmis schemomis, todėl užėmė daugiau vietos.
Pirmąjį elektroninį delno dydžio skaičiuotuvą 1967 m. sukūrė amerikiečių kompanija „Texas Instruments“. 1,5 kg sunkesnis šio modelio prototipas eksponuojamas Smithsonian insitute (JAV). Be to, šis modelis maitinamas elementais, tuo tarpu ankstesnėms skaičiavimo mašinoms reikėjo maitinimo iš elektros lizdo. Pirmuosius komerciniais tikslais pardavinėjamus skaičiuotuvus 1969–1970 m. pradėjo gaminti japonų kompanijos „Compucorp“, „Sharp“ ir „Canon“. JAV kompanija „Intel“ japonų firmai „Busicom“ sukūrė pirmąjį mikroprocesorių „Intel 4004“, pradėtą pardavinėti 1971 m. ir naudotą modelyje „Busicom 141-PF“. Pirmuoju daugumai vartotojų įperkamu skaičiuotuvu laikomas 1972 m. pardavinėti pradėtas „ Mini“. 1972 m. „Texas Instruments“ pristatė skaičiuotuvą SR 10 su mikroprocesoriumi TMS1000, šiuo skaičiuotuvu buvo galima atlikti ne vien tik pagrindinius aritmetinius veiksmus. 1971 m. amerikiečių firma „Bowmar“ pagamino pirmąjį JAV parduodamą skaičiuotuvą „Bowmar 901B“ su aštuonių skaitmenų raudonu LED ekranėliu ir keturiomis funkcijomis. Šis modelis buvo pardavinėjamas už 240 JAV dolerių kainą. 1976 m. „Bowmar“ sustabdė savo veiklą.
1972 m. pasirodė amerikiečių firmos „Hewlett-Packard“ skaičiuotuvas HP-35 – pirmasis modelis su trigonometrinėmis, logaritminėmis ir laipsninėmis funkcijomis. Šis modelis susilaukė nemenko pasisekimo ir išstūmė iki tol plačiai naudotas logaritmines liniuotes. Vienas iš modelio kūrėjų buvo Styvas Vozniakas, po kelerių metų įkūręs „Apple“ kompaniją ir ženkliai prisidėjęs prie asmeninio kompiuterio kūrimo.
Nuo 1974 m. „Hewlett-Packard“ ir „Texas Instruments“ kuria ir programuojamus skaičiuotuvus. 9-ojo dešimtmečio pradžioje rinkoje pasirodė pirmieji grafiniai skaičiuotuvai.
- 1972 m. „Casio Mini“, vienas pirmųjų vartotojams prieinamų skaičiuotuvų
- 1974 m. „Commodore SR36“
- Kišeninis skaičiuotuvas Casio HL-820ER
- Vaikiškas skaičiuotuvas su mikimauzais
- Buhalterinis skaičiuotuvas Casio DS-20
- Grafinis skaičiuotuvas TI-89
- Šiuolaikinis programuojamas skaičiuotuvas Texas Instruments TI-Nspire CX
Literatūra
- Mathias Gerlach: Meilenstein: Taschenrechner. In: Chip Nr. 3/2016, S. 86
Išnašos
- 40 Jahre Elektro-Addierer: Der erste Taschenrechner wog 1,5 kg, spiegel.de.
- Casio History (1970-1979).
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris