Kalju Lepikas

Kalju Lepikas est. Kalju Lepik
Gimė	1920 m. spalio 7 d. , Jervos apskritis
Mirė	1999 m. gegužės 30 d. (78 metai) Talinas Estija
Veikla	estų poetas

Kalju Lepikas (est. Kalju Lepik, 1920 m. spalio 7 d. , Jervos apskritis – 1999 m. gegužės 30 d. Talinas) – estų poetas, pedagogas.

Biografija

1928–1934 m. mokėsi Koeru pradžios mokykloje, 1935–1939 m. Tartu prekybos mokykloje, 1939–1941 m. Tartu komercinėje gimnazijoje. 1942–1943 m. Tartu universitete studijavo filosofiją. 1943 m. paimtas į vokiečių kariuomenę kovojo Estų legione. 1944 m. pasitraukė į Švediją. Gyveno Stokholme, dėstė archeologiją ir etnografiją. 1991 m. grįžo į Estiją.

Aktyviai dalyvavo estų emigrantų organizacijų veikloje, prisidėjo steigiant literatūrinius periodinius leidinius. Nuo 1982 m. Estų užsienio rašytojų sąjungos pirmininkas.

Kūryba

Poezijos rinkiniuose vyrauja tėvynės ilgesio, pasipriešinimo okupantams motyvai; būdinga estų klasikinės poezijos ir tautosakos priemonių, elegijos ir satyros, humoro derinimas.

Bibliografija

• Veidas namų lange (Nägu koduaknas), 1946 m.
• Žaidėjas (Mängumees), 1948 m.
• Elgetos ant laiptų (Kerjused treppidel), 1949 m.
• Jūros dugnas (Merepõhi), 1951 m.
• Pasaka apie tigro žemę (Muinasjutt Tiigrimaast), 1955 m.
• Tu esi eglynas, o aš esu alksnynas (Sina oled kuusik ja mina olen lepik), 1965 m.
• Marmurinis išeivis (Marmorpagulane), 1968 m.
• Kraujo laukas (Verepõld), 1973 m.
• Stikliniai vyrai (Klaasist mehed), 1978 m.
• Dingę kaimai (Kadunud külad), 1985 m.
• Grįžimas (Tagasitulek), 1991 m.
• Nakties mergaitė (Öötüdruk), 1992 m.
• Chaotiškas koncertas (Kaootiline konsert), 1993 m.
• Šermukšnio uogų kryžius (Pihlakamarja rist), 1997 m.

Šaltiniai

1. . Kalju Lepikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 23 psl.