Kajena pranc Cayenne Prancūzijos užjūrio departamento Prancūzijos Gvianos administracinis centras Miestas išsidėstęs Atl

Kajena (pranc. Cayenne) – Prancūzijos užjūrio departamento Prancūzijos Gvianos administracinis centras. Miestas išsidėstęs Atlanto vandenyno pakrantėje prie Kajenos upės žiočių. Miestas suskirstytas į 6 kantonus.

Kajena Cayenne
Miesto reginys

Kajena 4°55′0″ š. pl. 52°19′0″ v. ilg. / 4.91667°š. pl. 52.31667°r. ilg. / 4.91667; 52.31667 (Kajena)

Laiko juosta: (UTC-3)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Prancūzijos Gviana
Apskritis

Įkūrimo data	1664 m.

Gyventojų (2018)	63 652
Plotas	23,6 km²
Tankumas (2018)	2 697 žm./km²

Vikiteka	Kajena

Istorija

Nors dabartinio miesto apylinkėse daug anksčiau už prancūzus lankėsi ispanai, tačiau šios žemės jiems pasirodė per daug atgrasios ir skurdžios. 1643 m. Prancūzijos Gvianoje išsilaipino prancūzai, o 1664 m. įkūrė gyvenvietę, kuri vadinta La Ravardjeru ( La Ravardière). Miesto teisės ir dabartinis pavadinimas suteiktas 1777 m. Atskirais laikotarpiais miestą buvo užėmę brazilai, olandai, britai. 1854–1938 m. miestas naudotas kaip įkalinimo vieta.

Kajenos pavadinimas, kaip ir visas Gvianos regiono vardas, kilęs nuo indėnų vajanų.

Ekonomika

Kajena – svarbus krevečių žvejybos centras. Svarbus jūrų uostas. Eksportuojami bananai, auksas, romas, kailiai, prieskoniai, žuvis, mediena. Yra Kajenos-Rošambė oro uostas.

Sportas

CSC de Cayenne – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.
Olympique de Cayenne – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.
AJ Saint-Georges – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.
Namų rungtynes žaidžia stade de Baduel, o kitaip – stade Georges-Chaumet, talpinančiame 7 tūkst. žiūrovų.

Turizmas

Kajenos svarbiausia gatvė – Generolo De Golio aveniu (Avenue Général de Gaulle). Ši gatvė rytuose siekia pakrantę, kur įsikūrę Palmių aikštė (Place de Palmistes) ir Grenoblio aikštė (Place de Grenoble). Čia išsidėsčiusios ir svarbiausios miesto įstaigos: Hôtel de Ville (miesto rotušė) įkurta 1890 m. jėzuitų, paštas, prefektūros centras, Prancūzijos Gvianos prefekto rezidencija ir Frankonijos Departamento muziejus. Į vakarus yra Seperu forto, statyto XVII a. griuvėsiai. Pietuose yra turgus ir Viktoro Šleicherio aikštė. Pietinė miesto dalis, atskirta kanalu, vadinama kinų rajonu (Chinois), žinoma kaip nesaugus rajonas. Kiti svarbesni miesto pastatai yra katedra, savivaldybės biblioteka, keli muziejai, mokslo tyrimų institutas. Pajūryje yra keli paplūdimiai, tačiau jūroje dažni rykliai. Kajenoje yra keletas viešbučių.

Šaltiniai

Gyventojų skaičius
Cayenne. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185
Globalsportsarchive
Globalsportsarchive
Globalsportsarchive

Nuorodos

Kajeno ir apylinkių iliustracijos
Fotogalerija

[1] Gyventojų skaičius

[2] Cayenne. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[3] В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185

[5] Globalsportsarchive

[6] Globalsportsarchive

[7] Globalsportsarchive