Kainitai

Kainitai – gnostikų srovė, kurios išpažinėjai tikėjo, kad Jahvė esąs ne tik žemesnysis demiurgas, bet apskritai blogas, nes ydingai sukūręs pasaulį, užkirsdamas kelią žmogaus dieviškajam pradui susijungti su nežinomu tobulu Dievu. Tikėta, kad tikrasis tobulumas pasiekiamas, sulaužius visus Senojo Testamento priesakus (jų laužymas kainitams buvo religinė pareiga). Kainitai siekė ne išganymo materialiajame pasaulyje, bet išsilaisvinimo iš jo.

Kainitai gerbė tradiciškai neigiamai vertinamas Senojo Testamento figūras, kaip antai Kainą, Ezavą, sodomiečius, juos visus laikydami ezoterinės, išganingos išminties (gnozio) nešėjais. Kainitų supratimu, juos nubaudęs iracionalus, pavydus kūrėjas Hystera („Įsčios“), egzistuojanti už Hystera aukštesnė Išmintis. Taip pat buvo gerbiami Ieva, Judas Iskariotas (jam kainitai priskyrė „išdavystės slėpinį“, nes tik vienas Judas žinojęs tikrąją tiesą), būta šių personažų vardu pavadintų evangelijų.

Kainitus mini Irenėjas, (pateikia išsamiausią aprašymą) ir kiti ankstyvosios krikščionybės rašytojai, anot kurių, ši gnosticizmo srovė gyvavo II m. e. a., veikiausiai rytinėje Romos imperijos dalyje. Pasak Origeno, kainitai „visiškai atmetę Jėzų“.

Išnašos

1. Cainites. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.
2. Everett Ferguson. Encyclopedia of Early Christianity: Second Edition. Routledge, 2013, p. 203. [1]