Kaišiadorių katedra

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

54°51′38″š. pl. 24°27′26″r. ilg. / 54.8605734°š. pl. 24.4572972°r. ilg. / 54.8605734; 24.4572972

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra
Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Kaišiadorys
Adresas	T. Brazio g. 6
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1932 m.
Stilius	neogotika

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra stovi Kaišiadorių miesto centre.

Istorija

Katedros interjeras

1906 m. susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės. Patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. 1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas.

1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė statyti akmenų mūro bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą statybinės medžiagos išvogtos. 1914 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė trečiąjį mūrinės bažnyčios projektą. 1913 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius, kuris 1914 m. birželio 28 d. Kiemelių kaime surengė pirmą viešą vaidinimą. 1920 m. Kaišiadoris aplankė Šv. Tėvo atstovas Lenkijai ir vizitatorius arkivyskupas A. Ratis (būsimasis popiežius Pijus XI). 1922 m. Kaišiadoryse įsikūrė Lietuvos Respublikoje esančios Vilniaus vyskupijos dalies administracija, Kaišiadorys 1926 m. tapo vyskupijos centru.

1932 m. pastatyta bažnyčia, 1934 m. – kurijos namai. Bažnyčia 1936 m. gegužės 10 d. bažnyčia įšventinta katedra (konsekravo vyskupas Juozapas Kukta), šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją. Kapitulos kanauninku ir katedros rektoriumi paskirtas Alfonsas Varnas (1884–1952; palaidotas prie katedros). 1944 m. apgriautas katedros bokštas po karo suremontuotas. Kaišiadoryse 1956–1966 m. klebonavęs Petras Laskauskas (1903–1988) pastatė kleboniją, ūkinį pastatą. Kaišiadoryse 1962–1980 ir 1983–1989 m. vargonininkavo Anastazas Janulis (1917–1989), kalintas už pogrindinės spaudos platinimą.

XX a. pirmoje pusėje šventorius buvo apjuostas akmenų tvora su puošniais vartais. 1966 m. tvora ir vartai buvo nugriauti. Naujoji tvora iškilo tik 1992 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Siekta atkurti buvusį vaizdą, bet tvora ir vartai jau nebuvo tokie kaip senieji – netinkuoti, kuklesnės puošybos, naudotos kitokios medžiagos. Dabartiniai katedros šventoriaus vartai ir tvora pastatyti apie 1997-uosius, šalia jų paliktas senųjų vartų fragmentas.

2017 m. liepos 2 d. Kaišiadorių katedroje pašventinta Teofiliaus Matulionio koplyčia.

Architektūra

Katedra neogotikinė, su trisiene apside, aukštu centriniu bokštu ir bokšteliais kampuose. Vidus 3 navų, atskirtų daugiabriauniais pilioriais. Skliautai kryžminiai. Šventorių juosia geležinių stulpelių tvora. Jame stovi keletas kryžių, čia palaidotas muzikologas kunigas Teodoras Brazys (1870–1930).

Galerija

• Kaišiadorių bažnyčia 1927 m.
• Katedra 2010 m. pašto ženkle
• Katedra nuo Matulionio koplyčios pusės
• Mūriniai vartai ir senųjų vartų fragmentas
• Viena iš vartų koplytėlių

Šaltiniai

1. Senieji ir naujieji katedros vartai turizmas.kaisiadorys.lt
2. Kaišiadorių katedros paslaptys: pastatas – iš skirtingų plytų, kieme – nuversto šventoriaus dalis, koplyčioje – palaimintojo sarkofagas delfi.lt
3. Dedikuota ir pašventinta palaimintojo koplyčia Kaišiadorių katedroje teofilius.lt

Nuorodos

Vikiteka: Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kaišiadorių katedra 2019-02-18 iš Wayback Machine projekto.