Juozas Stankūnas

Juozas Stankūnas
Gimė	1906 m. lapkričio 1 d. Griškabūdyje, Šakių apskr.
Mirė	1996 m. vasario 14 d. (89 metai) Elizabethe, NJ – JAV
Veikla	vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Juozas Stankūnas (1906 m. lapkričio 1 d. Griškabūdyje, Šakių apskr. – 1996 m. vasario 14 d. Elizabethe, NJ – JAV) – vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Biografija

Lietuvoje

Iki šešerių metų gyveno Anglijoje. Su tėvais grįžęs į Lietuvą, vasaromis piemenavo, o žiemą lankė pradžios mokyklą. 1924 m. baigė Kretingos progimnaziją. Iš mažens mėgo muziką ir bandė smuikuoti dėdės padarytu smuiku. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš vargonininko ir chorvedžio P. Ambrazo. Kai jo vadovaujamas Višakio Rūdos parapijos choras išvyko į 1924 m. pirmąją visos Lietuvos dainų šventę Kaune, Juozas jau pavadavo vargonininką.

P. Ambrazui persikėlus į Prienus, septyniolikmetis jaunuolis liko Višakio Rūdos parapijos vargonininku ir chorvedžiu. Chorą parengė 1928 m. antrajai visos Lietuvos dainų šventei Kaune. Lankė vargonininkų kursus ir Konrado Kavecko patariamas 1928 m. įstojo į Kauno muzikos mokyklą, kur pas prof. Juozą Naujalį studijavo vargonavimą.

Mokydamasis dirbo Kauno ligoninėje vargonininku zakristijonu, restorano muzikantu, o vėliau buvo Alytaus kino pianistas, dėstė muziką ir dainavimą aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje, vadovavo Šaulių sąjungos ir parapijos chorams. Su Alytaus jaunimo choru (65 dalyviai) dalyvavo 1930 m. trečiojoje visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. Likęs gyventi Kaune, vargonininkavo Šančių parapijoje, vadovavo Vilniui vaduoti sąjungos chorui, rengė koncertus.

Brazilijoje

1931 m. Lietuvos švietimo ministerijos komandiruotas į Braziliją, vadovavo San Paulo miesto visam lietuvių kultūriniam ir muzikiniam gyvenimui. Vargonininkavo, vadovavo chorams Šv. Juozapo katalikų bažnyčioje Villa Zelina, „Vilties“ chorui (80 dalyvių) ir Lietuvių meno draugijos „Ryto“ chorui (45 dalyviai), rengė koncertus, mokė vaikus muzikos, įkūrė muzikos studiją ir orkestrėlį, gamino plokšteles, leido žurnalą „Muzikos menas“, redagavo leidinį „Lietuvis Brazilijoje“, kūrė ir spausdino dainas. Išleido 100 dainų rinkinį „Dainų skrynelė", rinkinių akordeonui „Lietuvos aidai“ ir kt.

Organizavo koncertus, muzikos popietes, vadovavo radijo programoms, rašė vietinėje spaudoje ir Amerikos „Margutyje“. 1941 m. pastatė savo operetę „Didvyriai“ Vasario 16-osios garbei. Intensyviai dirbdamas, 1944 m. baigė San Paulo Brazilijos valstybinę konservatoriją (studijavo kompoziciją, fortepijoną, instrumentavimą ir dirigavimą), o 1946 m. – dar ir Muzikos institute pedagogikos skyrių. Išaugino dukrą Ireną (1940–1981 m.) dainininkę ir pianistę, kuri nuolatos pavaduodavo tėvą.

JAV

1949 m. atvyko į JAV, apsistojo Lindene, NY, ir tuoj įsijungė į lietuvių kultūrinį – muzikinį gyvenimą. Daug metų vargonininkavo Šv. Patriko parapijos bažnyčioje Elizabethe ir mokytojavo mokyklose. Kiek laiko vadovavo „Rūtos“ mišriajam chorui Newarke, NJ, nuo 1954 m. – Niujorke Operetės chorui (26 moterys ir 30 vyrų), pastatė nemaža operečių ir surengė koncertų daugelyje lietuvių kolonijų. Buvo įkūręs vaikų muzikos mokyklą, kurią lankė apie 40 mokinių. Chorus paruošė įvairiems tautiniams renginiams bei 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje.

Nuo 1968 m. buvo ALRK Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungų narys, buvo renkamas Centro valdybos vicepirmininku ir pirmininku, revizijos komisijos pirmininku. Taip pat kelis kartus rinktas į žurnalo „Muzikos žinios“ redkolegiją. 1977–1982 m. buvo žurnalo redaktorius, 1991 ir 1995 m. lankėsi Lietuvoje.

Kūryba

J. Stankūnas žinomas kompozitorius ir publicistas. Daug prisidėjo prie „Muzikos žinių“ redagavimo ir leidimo, vertas dėmesio jo straipsnių ciklas „Vargonai“, „Motu Proprio“ (vargonininkas ir giesmininkai) ir kt. Gausi ir įvairi jo kūryba. Iš viso sukūrė per 100 kūrinių. Tai dainos chorams, solistams, harmonizuotos liaudies dainos, pjesės įvairiems instrumentams – 20 fortepijono pjesių vaikams, 12 akordeonui lietuvių dainų motyvais, kūriniai ansambliams ir orkestrams. „Mišios Šv. Jeronimo garbei“, giesmės „Gimusiam Kristui“, „Ave Maria“, „Pagarbos giesmė“, operetė „Didyriai“.

Daug J. Stankūno dainų ir giesmių išspausdino „Muzikos žinios“ ir „Muzikos barai“, išleista atskirais leidiniais „Cantate Domino“, „Dainos chorams“, „Dainų gijos“, „Pjesės smuikui ir klarnetui“ ir kt. Daina „Jaunystės maršas“ skambėjo 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje. Išleista nemaža jo kūrinių plokštelių.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.