Juozas Gedminas

Juozas Gedminas (1838 m. balandžio 18 d.– 1913 m. gruodžio 29 d.) – XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras.

Gyvenimas

J. Gedminas gimė 1838 m. dabartiniame Radviliškio rajone, Šiaulėnų apylinkėje, Nirtaičių kaime. Buvo kilęs iš valstiečių šeimos, būdamas dvidešimt penkerių 1864m. sausio 7d.vedė Magdeleną Šleivytę ir susilaukė keturių sūnų: Antano, Dominyko, Jono, Baltramiejaus ir dviejų dukterų: Karolinos ir Onos. užsidirbo statydamas trobas, o laisvalaikį paskyrė akmens kalimui. Yra žinoma, kad liaudies menininkas bandė jėgas ir medžio drožyboje, tačiau jo netenkino medžio laikinumas ir nepatvarumas, todėl jis savo kūrybine medžiaga pasirinko akmenį. Dėl savo atsidavimo akmens kalimui ir originalios kūrybos savo kaime J. Gedminas buvo pramintas Keistuoliu. Ilgus metus liaudies meistras akmenį kaldavo kitu kietesniu akmeniu, tik vėliau įsigijo metalinį kaltą, kuris labai palengvino skulptoriaus darbą ir praplėtė galimybes. Savo kūriniams J. Gedminas rinkdavosi akmenis, kurių forma jam ką nors primindavo: paukštį, grybą, žuvį, ar kokį kitą daiktą. Akmenis parsinešdavo net nuo Šaukoto, Tytuvėnų ar Šiluvos.

Kūryba

Didžiausias šio liaudies menininko palikimas – Nirtaičių kapinaitės. Jas suformavo pats Juozas Gedminas. Šis memorialinis ansamblis yra ant elipsės formos nedidelio dirbtinio paaukštinimo su akmeniniais varteliais, ant kurių pritvirtintas metalinis kryžius. Varteliuose yra iškaltas užrašas SZWENTA BROMA AMŽINA TĖWINEI MŪSŲ, kuris atspindi pagrindinę ansamblio idėją. Šiose kapinaitėse J. Gedminui buvo svarbiausi trys paminklai: vienas skirtas jo tėvams, antras – 1890 m. datai pažymėti, kuri, matyt, buvo labai svarbi skulptoriui, o trečiąjį skulptorius pasistatė pats sau.

Ansamblyje dominuoja grybo, širdies, avinėlio, paukščio, aguonos, žmogaus formos puošybos elementai. Skulptoriaus kūryboje krikščioniškos simbolikos negausu, viso labo tik Apvaizdos akis ir kryželiai. Mėgiamiausi ir originaliausi liaudies meistro naudojami simboliai – aguonos ir grybai, kurie liaudies mąstyme reiškia amžiną gyvybės pasikartojimą. Taip pat skulptorius dažnai vartojo nuoširdumą ir gailestingumą simbolizuojančias širdeles ir avinėlius.

J. Gedmino kūryba domėjosi ir vertino .

J. Gedminas apie savo kūrybą:

Ką tu žmogau padarysi, pagalvojau sau, jei medžio ir nesukapotų, tai vis tiek jis amžinai neišlaikytų – supus. Geriau dirbsiu iš akmens. Akmuo amžius išbus ir pasakys: – Čia buvo toks žmogus, taip ir taip galvojo, tą ir tą veikė.

(Užrašė K. Skipaitis)

Šaltiniai

• Alfredas Širmulis , Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai: medis, akmuo, geležis : vadovėlis dailės specialybių studentams. Vilnius: Vilniaus dailės akad. l – kla, 1999, 190 p.

• Skaitmeninis leidinys Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės

Nuorodos

• Juozo Gedmino kūrinių virtuali paroda