55 8 19 82 š pl 24 35 33 42 r ilg 55 1388389 š pl 24 5926167 r ilg 55 1388389 24 5926167 Juozapavos akmuo Netoli akmens

55°8′19.82″ š. pl. 24°35′33.42″ r. ilg. / 55.1388389°š. pl. 24.5926167°r. ilg. / 55.1388389; 24.5926167

Juozapavos akmuo

Juozapavos akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulys guli Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Juozapavos kaime, Šventosios kairiajame krante, slėnio terasoje prie pat kelio Lokėnai–Vepriai–Gelvonai , Veprių tilto prieigose.

Akmuo

Riedulys turi netaisyklingą, bet suapvalėjusią formą, gerai nuzulintą paviršių. Viename jo šone gamta paliko žymę, primenančią žmogaus ranką su fakelu. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 3,12; ilgis – 4,33; plotis – 2,46; didžiausia horizontali apimtis – 10,92 m. Riedulį sudaranti uoliena – migmatitas, kuriame paleosoma, t. y. nepakitęs migmatito substratas, susideda iš vidutingrūdžio ir smulkiagrūdžio biotitinio gneiso, o neosoma, t. y. naujai susiformavusi migmatito dalis,– iš įvairiagrūdžio mikroklininio granito su biotitu, leukokratinio.

Istorija

Riedulys buvo atkastas statant gelžbetoninį tiltą per Šventosios upę netoli Veprių, t. y. tarp Slabados kaimo (dešinėje upės pusėje) ir Juozapavos vienkiemio (kairėje upės pusėje), iš radimo vietos trimis traktoriais netoli tepatrauktas. Kažkas norėjo šį riedulį panaudoti saviems reikalams, todėl Gamtos apsaugos draugijos Ukmergės rajono skyriaus taryba dėl jo išsaugojimo kreipėsi į rajono valdžią. Šių pastangų dėka riedulys 1987 metais buvo paskelbtas geologijos paminklu.

Šaltiniai

Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994

Nuorodos

Saugomų teritorijų valstybės kadastras 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.
Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai 2010-01-21 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994