Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Judikatas (it. giudicato, dgs. giudicati) – valstybė Sardinijoje. Joje buvo penki judikatai, egzistavę nuo maždaug 900 iki 1410 m., kai paskutinis judikatas atiteko Aragono karalystei. Judikatų valdovai buvo judikai (it. giudice).

Etimologija

Valdovų pavadinimas judikas (it. giudice, dgs. giudici) kilęs iš lot. iudice 'teisėjas' (dgs.iudices). Valda judikatas lotyniškai vadinosi iudicatus 'teisėjo valda' (dgs. iudicati).

582 m. įkūrus , Bizantijos provincijos valdytojai buvo tituluojami judex provinciae. Vėliau lotyniškas terminas pakito ir tapo lot. judike.

827 m. musulmonai užkariavo Siciliją, ir Bizantija buvo atkirsta nuo Tirėnų jūros. 864 m. popiežiaus laiške pirmą kartą paminėti „Sardinijos teisėjai“, jų autonomija aiškiai aprašyta popiežiaus laiške, kur jis teisėjus vadina principes 'princais'. Vietinę valdžią pradžioje vykdė kuratoriai (curatores), kurie kiekvienas valdė savo kuratoriją ir buvo pavaldūs vienam ar kitam teisėjui, kurie vykdė teisingumą ir vadovavo kariuomenei.

Judikatų istorija

Judikatai pradžioje buvo Bizantijos rajonai, kurie arabų ekspansijos Viduržemio jūros regione metu tapo savarankiškais. Valdytojus pradžioje rinkdavo Corona de Logu (parlamentas), bet anksčiau ar vėliau atsirado dinastijos, kas tamsiaisiais amžiais buvo būdinga visai Europai. Žinomi viduramžių judikatai:

Agugliastros judikatas (dar vadinosi Ogliastros judikatas)
(sostinė Oristanas), iš 13 ar 14 kuratorijų
Kaljario judikatas, dar vadinosi Kaljaritanas (Cagliaritano) ar Pluminas (Pluminos), iš 14 kuratorijų.
Galuros judikatas, iš 10 kuratorijų
Logudoro judikatas, dar vadinosi Toresas (Torres), iš 20 kuratorijų.

XIII a. tris judikatus ėmė valdyti moterys: 1203 m. Galuros judikatą paveldėjo Elena, 1204 m. Kaljario judikatą – Benedeta (Benedetta), 1232 m. Logudoro judikatą – Adelasija. XIII a. gale trys judikatai prarado savarankiškumą: 1258 m. Kaljaris atiteko Pizos respublikai, 1259 m. Logudoras – galingoms genujiečių prekybininkų šeimoms (daugiausia Dorijoms), 1288 m. Galura – Pizos respublikai, nors Galuros priklausomybė Pizai buvo ginčijama iki XIV a. pradžios. XIV a. Pizos užkariautos teritorijos buvo užgrobtos Aragono. Genujiečiai, turėję valdų Sardinijoje, taip pat susidūrė su Aragono ekspansija.

Arborėjos judikatas, palyginus su kitais judikatais, išliko ilgiausiai, XIV a. jis labai išplėtė savo valdas, jos buvo didžiausios valdant Marianui IV Didžiajam (Marianus IV) ir Eleanorai. Arborėjos ekspansija kirtosi su Aragono, siekusios užvaldyti salos mineralinius išteklius ir valdyti jūrų maršrutus Viduržemio jūros vakaruose, ambicijomis. Karai tarp Arborėjos ir Aragonijos vyko daugiau kaip 100 metų. Per tą laiką Arborėjos valdytojai ėmė siekti suvienyti Sardiniją po savo valdžia ir sukurti nepriklausomą Sardinijos valstybę. Oficialiuose Arborėjos dokumentuose dažnai minima Republica Sardisca 'Sardinijos respublika'.

1409 m. Sanlurio mūšyje Arborėja pralaimėjo Aragonui, o 1410 m. prarado savo sostinę Oristaną. Kelerius metus Arborėjos valdovai nesėkmingai bandė suorganizuoti sukilimą, todėl jie 1420 m. pardavė judikatą Aragono karūnai.