Jozefas Kopecas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Jozefas Kopecas (1762 m. gegužės 15 d., - 1827 m., , Gudija) - Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karininkas, 1794 m. sukilimo dalyvis, 1795 m. carinės Rusijos ištremtas į Sibirą, , Kamčatkos , atsiminimų autorius.

Herbas „Kroje“

Biografija

Gimė 1762 m. gegužės 16 d. smulkių rusėniškos kilmės Pinsko pavieto (A. Bonieckis nurodo ankstesnę J. Kopeco gimimo datą ir vietą - 1759 m., Vilnius) bajorų šeimoje. J. Kopecas buvo vienas iš keturių Pinsko rotmistro (herbas Kroje) ir sūnų. J. Kopecas atsiminimuose rašo, kad jo tėvas Sanislovas, 1733-1735 m. metu rėmęs kandidatą į sostą Stanislovą Leščinskį ir už tai kalintas Gdansko tvirtovėje, mirė sulaukęs 97 metų, kliudytas arklio.

Pradinį išsilavinimą - lenkų, lotynų kalbų ir geometrijos pagrindus, J. Kopecas įgijo tėvų namuose, o 1778 m. būdamas 16 metų pradėjo kariškio karjerą vadovaujamoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antrojoje kavalerijos (petihorų) brigadoje Volynėje. Pradžioje tarnavo eiliniu kareiviu, vėliau paaukštintas iki puskarininkių ir tik po 10 tarnybos kariuomenėje metų įgijo karininko laipsnį. 1791-1792 m. buvo leitenantas ir eksadrono vadas.

Sibiro tremtinio atsiminimai

Šaltiniai

Literatūra

• Polski slownik biograficzny, Warszawa, T. 13, 1967, P. 630.

Nuorodos

.