Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jorondžima (jap. 与論島) – viena iš Amami salų Japonijoje. Ji yra 22 km į šiaurę nuo Hedo taško, šiauriausios Okinavos salos dalies. Jorondžima yra tarp Rytų Kinijos jūros ir Ramiojo vandenyno, tai piečiausia Kagošimos prefektūros sala. Kartais ji vadinama Joronto. Salos plotas 20,8 km² , perimetras 23,5 km. Saloje gyvena apie 6 tūkst. žmonių. Aukščiausias taškas yra 98 m.

Istorija

Jorondžima iš pradžių buvo Riūkiū karalystės dalis, o jos gyventojai (Jorondžin) kalbėjo savo kalba, jorongo (vietiniai ją vadino Yuunyuu Futubu). Jorongo yra okinaviečių kalbos dialektas, turintis kai kurių tos kalbos žodžių, bet gramatikos pagrindai panašūs į japonų kalbą. Tačiau jorongo turi daugiau garsų ir griežtesnę kalbos herarchiją, pagarbūs kreipiniai, pridedami prie vardų yra neatskiriama kalbos gramatikos ir sintaksės dalis. Jauni žmonės dar moka kalbą, bet vaikai jos nebesimoko arba kalba su akcentu, nes darbe ir namie paplito standartinė japonų kalba.

Jorondžimos modernizacija prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo, kai okinaviečiai bėgdami nuo okupacijoss pradėjo plaukti 20 km į salą. Po 1960 m. buvo įvesta elektra, nes japonų turistams negalint vykti į Okinavą, jie pradėjo keliauti į Jorondžimą. Sala išlaikė glaudžius kultūrinius ryšius su Okinava, o Eisa, okinaviečių bugnijimo ir šokių stilius vis dar populiarus tokiuose festivaliuose kaip Sango Matsuri ("Koralų festivalis"), kuris vyksta rugpjūtį. Okinavos raštai ir suknelės čia populiaresni nei Japonijos kitų salų.

Kitas didelis skirtumas nuo didžiųjų Japonijos salų yra religinė praktika. Kitur šintoizmas ir budizmas yra simbiozėje, bet Jorondžimoje yra tik šintoizmas. Saliečiai vis dar laikosi senovės tradicijų ir švenčia festivalius. Jorondžimos muziejuje yra saliečių kaimo kopija.

Įdomi praktika yra Joron Kempo su formaliomis kalbomis, cukranendrių viskio gerimu ir aukomis dievams. Ši tradicija atsirado Muromači laikotarpiu.

27°02′40″ š. pl. 128°25′02″ r. ilg. / 27.04444°š. pl. 128.41722°r. ilg. / 27.04444; 128.41722