Jonas Šulcas

Jonas Šulcas (g. ~1648 m. Katniavoje – m. 1710 m. Tilžėje) – kunigas, pirmosios pasaulietinio turinio knygos lietuvių kalba autorius (Ezopo pasakėčių vertimas).

Biografija

Manoma, kad Jonas Šulcas studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1707 metų kunigavo Nybudžiuose, nuo 1709 metų Lazdėnuose. 1710 m. persikėlė į Tilžę.

Ezopo pasakėčios

1706 m. išleido pirmą pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba – Ezopo pasakėčių vertimą. Knygos tituliniame puslapyje vokiškai užrašyta: „Ezopo pasakėčios, pagal „Lietuvių kalbos principą“ į lietuvių kalbą bandytos versti Jono Šulco“ (Die Fabuln Aesopi, zum Versuch nach von Johann Schultzen). Leidinio prakalboje J. Šulcas nurodo, kad pasakėčias vertęs paties M. Merlino ir jo idėjų paskatintas.

Versdamas Ezopo pasakėčias, Jonas Šulcas į pagalbą pasitelkė keliolika lietuviškai gerai mokančių Gumbinės apylinkių gyventojų. Bandyta pasakėčias išversti grynais, tikrais, gerais lietuviškais žodžiais, kuriuos ir lietuvių liaudis suprastų. Stengdamasis versti taip, kaip šnekama, J. Šulcas prie pasakėčių pridėjo pastabų, kuriose aptarė būdingus lietuvių kalbai dalykus. Jis išplėtė ir moralizuojamąją pasakėčių dalį, skelbdamas daugiausia krikščioniškas tiesas.

Jo išleistos pasakėčios buvo pirmoji lietuviška pasaulietinio turinio grožinė knyga. Nuo jos prasideda pasaulietinė lietuvių literatūra.

Šaltiniai

• Lebedys, J., 1977. Senoji lietuvių literatūra. Vilnius: Mokslas