Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jonas Katakinas (1950 m. spalio 16 d. Akmenės rajone, Viekšniuose – 2005 m. birželio 4 d. Vilniuje) – viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto žvaigždžių.

Studijos ir veiklos pradžia

1971 metais Katakinas baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyrių. Dar besimokant jis 1970 metais buvo pakviestas į Lietuvos valstybinį akademinį operos ir baleto teatrą, kur šoko iki 1993 metų.

1973–1974 metais J. Katakinas tobulinosi Marijos teatre Sankt Peterburge. Pirmuosius ryškius vaidmenis – Zigfrydą „Gulbių ežere“ ir Albertą „“ Jonas Katakinas paruošė Sankt Peterburge, Kirovo (dabar – Marijos) teatre kartu su ir Vladilenu Semionovu bei partnere Antanina Pirmaitiene. Vėliau Lietuvos operos ir baleto teatre Vilniuje šoko su Nina Antonova, Svetlana Masaniova, keletą syki – su pasaulinio garso žvaigždėmis ruse Galina Mezenceva, italėmis Liliana Kozi, Karla Prachi. Paskutiniaisiais baletinės karjeros metais J. Katakinas šoko su Loreta Bartusevičiūte. Gyvenimą baigė pasitraukdamas savo noru. Buvo nesuprastas ir neįvertintas sceninei karjerai pasibaigus.

Pagrindiniai vaidmenys

J. Katakinas sukūrė visus svarbiausius klasikinio repertuaro vaidmenis – Dezirė (Piotro Čaikovskio „“), Princą (Piotro Čaikovskio „“), Bazilį (Liudviko Minkaus „Don Kichote“), Francą (Leo Delibes’o „Kopelijoje“), Francą (Johanno Strausso „“).

Reikšmingi Lietuvos baleto istorijai jo vaidmenys lietuviškuose spektakliuose – Žilvinas (Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“), Baltaragis (Viačeslavo Ganelino „Baltaragio malūne“), Kastytis (Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“).

Ryškus artistinis J. Katakino – šokėjo talentas atsiskleidė šiuolaikinės choreografijos pastatymuose – jis šoko Romeo (Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetoje“), Mandariną (Belos Bartoko „Stebuklingame mandarine“), Kareniną ( „Anoje Kareninoje“). Karenino vaidmuo Rodiono Ščedrino balete „Ana Karenina“ dramatiniu aspektu buvo bene pats ryškiausias J. Katakino kūryboje – net keturis kartus šį vaidmenį teko šokti su pasaulio baleto legenda Maja Pliseckaja. Šimtajame „Anos Kareninos“ spektaklyje Didžiajame teatre Karenino vaidmenį taip pat atliko Jonas Katakinas.

Vienas paskutiniųjų J. Katakino darbų – Džeimsas romaniškajame Hermanno Lovenskjoldo ir Augusto Bournonville’o balete „Silfidė“ (pasak meno kritikų, jame artistas puikiai suderino šokio techniką, romantinio baleto stiliaus pojūtį ir vaidybinius sugebėjimus).

Pedagoginė veikla

Dvidešimt trejus metus atidavęs scenai, su ja atsisveikino Jėzaus vaidmeniu Antalo Fodoro balete „“. Jonas Katakinas toliau dirbo kaip pedagogas ir repetitorius.

J. Katakino mokinė Rūta Jezerskytė (tuomet Vilniaus baleto mokyklos moksleivė) 1994 metais laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame baleto konkurse „“. Tais pačiais metais Eglė Špokaitė Permėje vykusiame tarptautiniame baleto konkurse „Arabeskas“ pelnė aukso medalį, o jos partneris buvo apdovanotas sidabro medaliu.

Katakino mokinė Eglė Špokaitė laimėjo dar tris svarbius apdovanojimus: Tarptautinio Sankt Peterburgo baleto konkurso „Maja '94“ bronzą, o Tarptautiniame Helsinkio baleto konkurse (1995) ir Antrajame tarptautiniame Japonijos baleto ir modernaus šokio konkurse (1996) – auksą.

J. Katakinas dirbo ir su jauna Vilniaus operos ir baleto teatro soliste Nele Beliakaite (1995 metais laimėjusia antrąją vietą tarptautiniame baleto konkurse „Prix de Lausanne“), taip pat su Rūta Jezerskyte (laimėtas sidabro medalis Tarptautiniame Jacksono baleto konkurse Jungtinėse valstijose).

Apdovanojimai

1976 Lietuvos jaunųjų menininkų diplomas. 1994 m. Diplomas už geriausią artistų paruošimą . 1996 m. Specialusis prizas už dramaturgiją klasikinio pas de deux forma . 2001 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas.