- Apie kaimą Lazdijų rajone skaitykite Jezdas (Lazdijai).
Jezdas (pers. يزد = Yazd) – miestas centriniame Irane, oazėje ties Dešte Keviro ir Dešte Luto dykumų sandūra, tarpukalnių slėnyje. Jezdo provincijos sostinė. Virš 430 tūkst. gyventojų. Svarbus transporto mazgas.
Jezdas يزد | |
---|---|
Miesto panorama | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Iranas |
Provincija | Jezdo provincija |
Gyventojų | 433 836 |
Altitudė | 1 216 m |
Vikiteka | Jezdas |
Tekstilės, maisto, elektronikos, kabelių gamybos pramonė. Tradicinė persiškų kilimų gamyba, ir šilko verpimas, tradicinių konditerinių gaminių gamyba, keramika, juvelyrika. Netoli Jezdo išgaunama polimetalų rūda.
Paveldas
Miestas turtingas savo unikalia architektūra. Dėl regiono sausringumo čia įrengta viena didžiausių kanatų (vandentiekio) sistemų pasaulyje. Daugelyje pastatų įrengtos taip vadinamos „“, tiekiančios vėsesnį orą karštomis dienomis. Jezde išlikę – senoviniai kūginiai šaldytuvai, kuriuose buvo saugomas ledas, atgabentas iš kalnų. Jezdas yra Irano zoroastrizmo centras, mieste yra ugnies šventykla kurioje dega amžinoji ugnis nuo pat 470 m.
Svarbiausi Jezdo architektūriniai paminklai: XIV a. Didžioji mečetė su įstabia mozaika ir aukščiausiais šalyje minaretais, Mula Izmailo mečetė, šacho Tahmasbo mečetė, senovinis , Dovazdeho Imamo (XI a.) ir dar keletas mauzoliejų, XIV a. Šamsijos medresė, vandens muziejus, rūmų, vilų kompleksai.
2017 m. istorinis Jezdo palikimas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Galerija
- Zoroastristų „Tylos bokštas“
- Didžioji mečetė
- Imamo Hoseino mauzoliejus
- Vėjo gaudyklės ir (cisterna)
- Zoroastristų ugnies šventykla
- Rūmų sodas
Istorija
Miestas žinomas nuo Medijos laikų, kuomet vadintas Isačiu. Dabartinį pavadinimą gavo nuo Sasanidų valdovo (V a. pr.). Sasanidų laikais tai buvo zoroastrizmo centras, į kurį dar daugiau šio tikėjimo atstovų persikėlė prasidėjus Persijos islamizacijai. Dėl savo atokios padėties Jezdas išvengė daugelio Persijoje vykusių karų ir neramumų. Miestas buvo Irano sostine valdant (XIV a.). Tuo metu pastatyta daugelis miesto architektūrinių paminklų.
Šaltiniai
- UNESCO svetainė
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 178
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris