Jean Racine

Jean Racine
Visas vardas	Jean-Baptiste Racine
Gimė	1639 m. gruodžio 21 d. , Pikardija, Prancūzija
Mirė	1699 m. balandžio 21 d. (59 metai) Paryžius, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Paryžiaus Šv. Stepono Kalno bažnyčios šventorius
Gyven. vieta	Paryžius
Tautybė	prancūzas
Sutuoktinis (-ė)	Catherine de Romanet
Vaikai	2 sūnūs, 5 dukterys
Veikla	dramaturgas, istoriografas
Organizacijos	Burgonės viešbučio trupė, Karaliaus Liudviko XIV dvaras

Žanas Batistas Rasinas (Jean-Baptiste Racine, 1639 m. gruodžio 21 d. – 1699 m. balandžio 21 d.) – prancūzų dramaturgas, poetas tragikas, istoriografas, vienas iš XVII a. Prancūzijos dramaturgijos klasikų.

Biografija

Gimė administratoriaus šeimoje Pikardijoje, bet ankstyvoje vaikystėje neteko abiejų tėvų ir buvo užaugintas senelių. Apie 1646 m. su našle tapusia senele persikėlė į šalia Paryžiaus, ten 1649–1659 m. kolegijose įgijo klasikinį išsilavinimą. 1661 m. jansenistai išsiuntė Rasiną į pietų Prancūzijoje studijuoti teologijos ir ruoštis dvasininko darbui, bet 1663 m. grįžo į Paryžių. Ten pradėjo rašyti pjeses teatrams, dėl ko atitolo nuo jansenitų, smerkusių teatrus. Nuo 1664 m. Rasino kūrinius pradėjo atlikinėti Moljero trupė. Vėliau savo kūrinius atidavė Burgonės viešbučio trupei, nuviliojo pagrindinę Moljero trupės aktorę Terezą diu Park.

Po sėkmingos pjesės „Faidra“, Ž. Rasinas netikėtai pasitraukė iš teatro ir tapo karališkuoju istoriografu. 1682 m. parašė karaliaus Liudviko XIV panegiriką. Nuo 1672 m. Prancūzų akademijos narys, 1674 m. gavo karaliaus iždininko titulą. Vėliau karaliaus žmonos prašymu sukūrė dvi religines pjeses – „Esterą“ ir „Ataliją“. Taip pat parašė „Trumpą Port Rojalio istoriją“. 1699 m. mirė nuo kepenų vėžio. Ž. Rasino palaikai palaidoti Port Rojalyje, vėliau perkelti į Paryžiaus Šv. Stepono Kalno bažnyčią (Saint-Étienne-du-Mont).

Kūryba

Ž. Rasino kūriniuose „Andromachė“, „Faidra“, „Ifigenija Aulidėje“ vaizdavo dramatišką, žudantį aistrų pasaulį, pjesėse „Aleksandras Didysis“, „Britanikas“ – politinės problemas. Kūriniai „Estera“, „Atalija“ pasižymi giliu psichologizmu.

Ž Rasinas atsisakė išorinio veiksmo, susitelkė į herojų vidinį pasaulį, psichologiją, emocijas ir jų kaitą. Įvedė į klasicistinę tragediją kasdienės kalbos posakių, gebėjo perteikti sudėtingus jausmus paprastais žodžiais, grakščiomis frazėmis; poetinei kalbai būdinga didelis prasmės krūvis, konkretumas, atsisakymas abstrakčios retorikos.

Ž Rasinas paliko ryškų pėdsaką prancūzų ir pasaulio literatūroje kaip psichologinės analizės meistras, juo sekė Volteras, Stendalis, Gėtė.

Šaltiniai

1. Jean Racine. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
2. Galina Čepinskienė. Racine Jean-Baptiste. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011