Ježis Kurylovičius

Ježis Kurylovičius lenk. Jerzy Kuryłowicz
Gimė	1895 m. rugpjūčio 26 d. Ivano Frankivskas,  Austrija-Vengrija
Mirė	1978 m. sausio 28 d. (82 metai) Krokuva,  Lenkija
Veikla	kalbininkas

Ježis Kurylovičius (lenk. Jerzy Kuryłowicz, 1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų. Dirbo Lenkijoje, TSRS, JAV ir Vokietijoje. Lenkijos žinių akademijos (nuo 1931 m.) ir Lenkijos mokslų akademijos (nuo 1952 m.) narys, ne vienos užsienio akademijos garbės narys, daugybės universitetų garbės daktaras. Yra parašęs darbų apie indoeuropiečių ir semitų kalbų istoriją, gramatikos teoriją, bendrąsias kalbotyros problemas.

Biografija

Mokėsi Lvove, vėliau – Vienoje, kur tėvo noru studijavo ekonomiką ir teisę. I pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Austrijos kariuomenę, buvo sužeistas, pusantrų metų praleido Rusijos nelaisvėje. Po karo nusprendė atsidėti Rytų kalbų studijoms, tuo buvo susidomėjęs dar mokydamasis Vienoje. Lvove apgynęs romanų filologijos disertaciją (1923), mokslus tęsė Paryžiuje. Drauge su E. Benvenistu (pranc. É. Benveniste), L. Renu (pranc. L. Renou) buvo A. Mejė (pranc. A. Meillet), Ž. Vandrieso (pranc. J. Vendryes) ir kitų to meto žinomų indoeuropeistų mokinys. Bestudijuodamas Prancūzijoje J. Kurylovičius susidomėjo lyginamąja kalbotyra ir indoeuropiečių bei semitų kalbų senųjų laikų istorija. Vėliau ėjo profesoriaus pareigas Lvovo (1926–1946, čia dirbo ir po to, kai TSRS okupavo Vakarų Ukrainą bei per II pasaulinį karą), Vroclavo (1946–1948), Krokuvos Jogailos (1948–1965) universitetuose, pastarajame vadovavo bendrosios kalbotyros katedrai. Po 1956 m. dėstė ne viename Europos ir JAV universitete.

Mokslinė veikla

Daugiausia J. Kurylovičius darbavosi indoeuropeistikos ir semitologijos srityse. Jis pateikė indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo rekonstrukciją, 1927 m. hetitų kalboje atrado laringalus ir reikšmingai prisidėjo prie F. de Sosiūro (pranc. F. de Saussure) laringalų teorijos. Iškėlė hipotezę, kad semitų kalbų trijų priebalsių šaknys yra balsių kaitos gramatizavimo rezultatas. Jo darbai apie indoeuropiečių prokalbės gramatinę struktūrą sudaro šiek tiek labiau ginčytiną mokslinio palikimo dalį: kažkada suvaidinę svarbų vaidmenį, dabar daugeliu atžvilgių laikomi pasenusiais.

J. Kurylovičiaus darbų apie bendrąsias kalbotyros problemas nėra daug, tačiau kalbotyros istorijoje jie paliko ryškų pėdsaką. J. Kurylovičiaus pažiūros buvo artimos XX a. 4-to ir 5-to dešimtmečių funkcinės pakraipos struktūralizmui, nors šio mokslininko neišeina priskirti nė vienai didesnei to laikotarpio kalbotyros mokyklai. Sutikdamas su struktūralistų kalbos kaip „grynų santykių sistemos“ samprata, kitaip negu dauguma struktūralistų, jis aktyviai tyrė kalbos sistemos raidos klausimus. Vienas iš didžiausių J. Kurylovičiaus teorinių laimėjimų – vidinės rekonstrukcijos metodo pagrindimas, siekiant ištirti senąją kalbos būklę: skirtingai nuo klasikinės lyginamosios kalbotyros išorinės rekonstrukcijos metodo, kai remiamasi tolydžiais giminingų kalbų bazinės leksikos garsų atitikmenimis, vidinės rekonstrukcijos metodas grindžiamas tik vienos kalbos duomenimis, o senosios formos atkuriamos nagrinėjant netolydžius žodžių kaitybos ypatumus. Kaip gramatinių kategorijų raidos, jų kilmės ir kalbos pokyčių tyrėjas, J. Kurylovičius yra vienas iš „gramatizavimo teorijos“ pirmtakų.

Be kitų J. Kurylovičiaus įžymių pasiekimų, minėtina jo pateikta linksnių klasifikacija, skirianti vadinamuosius gramatinius ir konkrečiuosius linksnius. Greta L. Jelmslevo (dan. L. Hjelmslev), R. Jakobsono (angl. R. Jakobson), Č. Filmoro (angl. Ch. Fillmore) teorijų, šis J. Kurylovičiaus linksnių skirstymas tapo viena iš pagrindinių linksnio semantikos traktuočių bei sintaksinės ir semantinės darybos skirčių.

Bibliografija

• Traces de la place du ton en gathique. Paris: Champion, 1925.
• Kuryłowicz, J., 1927a. „Les effets du ə en indoiranien“. In Prace Filologiczne 11, 201–43.
• Kuryłowicz, J., 1927b. „ə indo-européen et ḫ hittite“. In Taszycki, W. and Doroszewski, W., Symbolae grammaticae in honorem Ioannis Rozwadowski, vol. 1, 95–104.
• Études indo-européennes. Kraków: Skład Główny w Ksiegarni Gebethnera i Wolffa, 1935.
• Kuryłowicz, J., 1936. “Derivation lexicale et derivation syntaxique”. In Kuryłowicz, J., 1960, 41–50.
• Kuryłowicz, J., 1938. “Struktura morfemu”. In Kuryłowicz, J., 51–65.
• Kuryłowicz, J., 1949a. “La nature des proces dits ‘analogiques’”. Acta Linguistica 5: 121–38.
• Kuryłowicz, J., 1949b. “La notion de l’isomorphisme”. In Kuryłowicz, J., 1960, 16–26.
• Kuryłowicz, J., 1949c. “Le probleme du classement des cas”. In Kuryłowicz, J., 1960, 131–154.
• L’apophonie en indo-européen. Wrocław: Zakład im. Ossolińskich, 1956.
• L’accentuation des langues indo-européennes. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1958.
• Esquisses linguistiques. Wrocław–Kraków: Polska Akademia Nauk / Zakład Naroldowy im. Ossolíńskich, 1960.
• The Inflectional Categories of Indo-European. Heidelberg: Carl Winter, 1964.
• Die sprachlichen Grundlagen der altgermanischen Metrik. Vortrag, gehalten am 3. Juni 1970 in Rahmen einer Vortragswoche d. Univ. Innsbruck aus Anlass ihrer 300-Jahr-Feier. Edited by Jerzy Kuryłowicz. Innsbruck: Institut für Vergleichende Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck, 1970.
• Studies in Semitic grammar and metrics. Wrocław: Wydawn. Polskiej Akademii Nauk / Zakład Narodowy im. Ossolińskich; London: Curzon Press, 1972.
• Studia indoeuropejskie; or, Études indo-européennes. Edited by Jerzy Kuryłowicz et al. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1974.
• Metrik und Sprachgeschichte. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1975.
• Problèmes de linguistique indo-européenne. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1977.
• Studia językoznawcze, vol. 1: Vybór prac opublikowanych w języku polskim. Warsaw: Państwowe Wydawn. Nauk., 1987.

Šaltiniai

1. data.bnf.fr Viešųjų duomenų platforma
2. „Mokslo Lietuva“, V. Smočinskis (2008-07-10, Nr. 13 (391)): „Laringalai mano moksliniame gyvenime“ 2016-03-10 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2018-01-31

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.