Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jakabo kalnas
Jakabo kalnas
Aukštis	602 m
Žemynas	Europa
Šalys	Vengrija
Kalnynas	Mečekas
Jakabo kalnas
Koordinatės:	46°05′35″ š. pl. 18°08′25″ r. ilg. / 46.09306°š. pl. 18.14028°r. ilg. / 46.09306; 18.14028

Jakabo kalnas (veng. Jakab-hegy – „Jokūbo kalnas“) – kalnas pietvakarių Vengrijoje, Baranios medėje, Mečeko kalnuose. Aukštis – 602 m. Tai ketvirta pagal aukštį Mečeko viršūnė (po Zengės, Tubešo ir Harmašo). Sudarytas iš Permo laikotarpio smiltainio, Jakabo kalnas yra smarkiai paveiktas dūlėjimo. Jam veikiat, susidarė keletas vaizdingų uolų, vadinamų „Žmogiškomis krūsnimis“ (Babás Szerkövek) bei Žongoro uola (Zsongorkő). Kalne yra vienintelis didesnis Vengrijos urano telkinys – XX a. 6-ajame dešimtmetyje su TSRS pagalba kalne vykdyta kasyba, iškastas uranas naudotas ir TSRS kariuomenės reikmėms. Gavyba sustabdyta XX a. pab.

Jakabo kalnas buvo apgyvendintas geležies amžiuje, čia stovėjo keltų (Halštato kultūros) opidumas. Romėnų laikais tvirtovė buvo apleista, bet viduramžiais jos vietoje įsikūrė kaimas su Šv. Jokūbo bažnyčia (nuo jos – ir kalno vardas). 1225 m. įsikūrė Pėčo vyskupijai pavaldus vienuolynas. Osmanų laikais jis buvo apleistas, vėliau atsikūrė, bet galutinai sunyko po 1780 m., kai imperatorius Juozapas II uždraudė pauliečių ordino veiklą.

„Žmogiškos krūsnys“
Žongoro uola
Kalno šlaitų miškas
Pauliečių vienuolyno griuvėsiai

Vikiteka: Jakabo kalnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga