Izniko keramika

Izniko keramika − islamiškos keramikos gaminiai, daugiausiai sukurti Turkijoje. Ši keramikos rūšis klestėjo XV a. pb.−XVI a. laikotarpiu, XVII a. kūrinių kokybė tolydžio smuko.

Lėkštė iš Izniko, apie 1480 m., ankstyvasis mėlynos ir baltos dekoro stilius

Lėkštė iš Izniko, apie 1530 m., tugrakų spiralinis stilius

1453 m. Osmanų imperijai užėmus Konstantinopolį ir į jį perkėlus sostinę (miestas pervadintas į Stambulą) žymiai padidėjo meno kūrinių pareikalavimas naujiems sultono rūmams ir mečetėms dekoruoti. Viena iš suklestėjusių meno rūšių − keramika. Stambule įkurtose sultono dirbtuvėse menininkai kūrė keramikos gaminių dizainą ir projektus siuntė į netolimą Izniko miestą, kur amatininkai realizuodavo sumanymus. Izniko mieste (Bizantijos imperijos metu vadintas Nikėja) gyvavo keramikos gaminių gaminimo tradicijos (taip vadinama Mileto keramika). Iznike gamintos dvi svarbiausios gaminių rūšys − stalo indai ir plytelės (kokliai) sienų dekoravimui. Izniko gaminiai buvo skirti patenkinti Osmanų imperijos vidinę rinką, tačiau dėl aukštos meninės vertės greitai buvo pradėti eksportuoti į Europą, ypač į Italiją, kur atsirado jos imituotojų. Aukščiausias Izniko keramikos klestėjimo laikotarpis − XVI a. antra pusė. Nuo XVI a. vidurio su Izniku konkuravo netolimo miesto Kiutahijos amatininkai, tačiau jų kūriniai laikomi žemesnio meninio lygio. Be to, tikriausiai dalis keramikos gaminių buvo sukuriama Stambulo dirbtuvėse. Nesant žinių apie keramikos gaminių kilmę visiems jiems priskiriamas Izniko keramikos vardas. XVII a. Izniko keramikos lygis tolydžio smuko. Izniko keramika galutinai sunyko XVIII a., Turkijoje pradėjo lyderiauti mažiau puošni Kiutahijos keramika. Izniko keramikos lygio smukimas siejamas su bendru Osmanų imperijos ekonominiu nuosmukiu.

Izniko keramikos dekoro formos buvo paveiktos kiniško Mingų dinastijos porceliano ir persiškų keramikos gaminių, kuriuos entuziastingai kolekcionavo Osmanų imperijos sultonai. Izniko keramika skirstoma laikotarpiais:

• 1480−1520 m. Dekorui naudojama kobalto mėlyna spalva su skirtingomis pigmento koncentracijomis pasiekiant įvairumo atspalviuose. Derinamas islamiškas augalinių motyvų raštas rumi su kiniškos keramikos paveiktu gėlių dekoru hatayi (arba saz).
• Po 1520 m. kobalto mėlyna buvo pradėta derinti su turkio mėlyna. Dekoro motyvuose atsirado kaligrafiškas spiralinis stilius, įkvėptas tugrų. Atsirado naujas gėlių motyvo registras, paveiktas kiniškų pavyzdžių − vaizduotos trejų vynuogių kekių, lotosų puokštės su centrine vieta, palikta spiraliniam motyvui.
• Po 1540 m. spalviniai tonai praturtinti įvairiais žalios atspalviais ir mangano violetine. Kartais šis laikotarpis vadinamas „Damasko faze“, nes naudota spalvinė gama buvo panaši į to meto Damasko keramikos, kurią savo ruožtu tikriausiai paveikė ar tiesiogiai kūrė Izniko amatininkai, tuo metu iškviesti kurti plyteles Uolos kupolo mečetei Jeruzalėje. Šiuo laikotarpiu keramikoje ypač ryškus saz stilius. Dekorui naudojami tulpių, gvazdikų, hiacintų, našlaičių, granatų žiedų motyvai, kuriuos mėgo ir vertino osmanų diduomenė.
• Apie 1560 m. pradėta naudoti smaragdo žalia ir skaisčiai raudona geležies oksido spalvos. Dekore atiduodama pirmenybė natūraliam gėlių motyvui (sukufe).
• XVI a. pabaiga. Motyvų gama išsiplėtė įtraukiant scenas su laivais, gyvūnais. Tai buvo įvairiapusiškiausias Izniko keramikos laikotarpis, po kurio jos gaminių kokybė pradėjo smukti.

Galerija

• Lėkštė, apie 1530 m.
• Saz (arba hatayi) stiliaus dekoro plytelės, XVI a. antra pusė
• Ąsotis su pavaizduota burine valtimi, XVI a. antra pusė
• Plytelė, apie 1580−90 m.

Šaltiniai

Vikiteka: Izniko keramika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Luvro muziejaus svetainė 2018-01-28 iš Wayback Machine projekto.
• Professor Dr. Sitare Turan Bakir, Mimar Sinan University, Department of Traditional Turkish Arts