Izabelė Matusevičiūtė

Izabelė Matusevičiūtė (1906 m. gruodžio 7 d. Geisteriškiai, Bartninkų valsčius – 1967 m. balandžio 13 d. Torontas) – Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja.

Biografija

1933 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistiką, germanistiką ir pedagogiką bei psichologiją. 1937–1939 m. Berlyno universiteto Slavistikos institute, 1938 m. – Hamburgo fonetikos institute studijavo ir literatūrą. 1947–1949 m. Getingeno universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą.

1932–1937 m. mokytojavo Lazdijų ir Kybartų gimnazijose, 1939–1941 m. Kaune, 1941 m. perkelta į Vilnių. TSRS okupavus Lietuvą iš mokytojos pareigų atleista. 1941–1944 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1947 m. mokytojavo lietuvių karo pabėgėlių gimnazijoje. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. Nuo 1953 m. Kanados lietuvių bendruomenės Krašto tarybos narė, 1954–1958 m. šios bendruomenės kultūros fondo pirmininkė. 1953–1956 m. Toronto lituanistinių kursų vedėja. 1957–1964 m. redagavo žurnalą „Moteris“.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo S. M. Slavočinskio 1646 m. giesmyną, dėl to 1938 m. ir 1939 m. lankėsi Lenkijoje. Fotografuotinį giesmyno leidimą 1958 m. išleido Jurgis Lebedys. Parašė lietuvių kalbos istorijos straipsnių. Surinko lietuvių liaudies dainų ir pasakų iš Lazdijų ir Vilkaviškio apylinkių, savo gimtosios žodžių Lietuvių kalbos žodynui.

Bibliografija

• Kiek naujos medžiagos prūsų vardynui, studija, 1939 m.

Šaltiniai

1. Algirdas Sabaliauskas. Izabelė Matusevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 457 psl.