Getingeno universitetas vok Georg August Universität Göttingenlot Universitas Regiæ Georgiæ AugustæĮkurtas1734 m TipasVi

Getingeno universitetas vok. Georg-August-Universität Göttingen

lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ
Įkurtas	1734 m.
Tipas	Visuomeninis
Rektorius
Darbuotojų	11 876, iš jų 431 profesoriai
Studentų	25 377 (2012 m.)
Vieta	Getingenas, Vokietija
Svetainė	www.uni-goettingen.de

Getingeno universitetas (vok. Georg-August-Universität Göttingen, lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.

Istorija

1737 m. universitetą įkūrė Didžiosios Britanijos karalius ir Hanoverio kurfiurstas Jurgis II, universitetas pavadintas jo vardu. XVIII a. universitetas buvo žymus racionalizmo ir humanizmo, XIX a. pradžioje – kultūrinio ir nacionalinio sąjūdžio centras.

Fakultetai

Agronomijos fakultetas
Biologijos fakultetas
Chemijos fakultetas
Ekonomikos fakultetas
Filosofijos fakultetas
Fizikos fakultetas
Geologijos ir geografijos fakultetas
Matematikos fakultetas
Medicinos fakultetas
Miškininkystės ir ekologijos fakultetas
Socialinių mokslų fakultetas
Teisės fakultetas
Teologijos fakultetas

Turi apie 150 mokslo tyrimų institutų ir mokslinių centrų. Yra universitetinė valstybinė biblioteka, įkurta 1734 m. (4 450 000 t.), botanikos sodas, įkurtas 1751 m., (steigėjas – Šveicarijos gamtos tyrinėtojas ir poetas A. fon Haleris), observatorija, Menų galerija, Etnologijos, Zoologijos, Archeologijos ir kiti muziejai. Leidžia mokslinius leidinius: „Personal- und Vorlesungsverzeichnis“, „Georgia-Augusta“, „Nachrichten aus der Universität Göttingen“. Apie 40 universiteto mokslininkų yra gavę Nobelio premiją.

Žmonės

Universitete dėstė

Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas
Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas
Augustas Leskynas, kalbininkas, slavistas, baltistas
Bernardas Rymanas, matematikas

Universitete studijavo

Adalbertas Becenbergeris, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, 1874-1880 m. dėstė
Vinfrydas Drochneris, vokiečių agronomas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys
Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas
Gustafas Kosina, vokiečių archeologas
Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas

Lietuviai

XVIII a. universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: Helmutas Arnašius, Juzefas Vladislavas Bychovecas, Jonas Genys, Antanas Juška, Izabelė Matusevičiūtė, Bronius Povilaitis, Dytrichas Šrioderis, Konrad von Dressler, , Klaus Adomeit.

Universitete dirbo

Eduardas Enrikas Jančauskas, Reinhardas Venskus

Universiteto ir Žemutinės Saksonijos biblioteka.

Šaltiniai

Getingeno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 30 psl.

51°32′31″ š. pl. 09°56′41″ r. ilg. / 51.54194°š. pl. 9.94472°r. ilg. / 51.54194; 9.94472

Vikiteka: Getingeno universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Getingeno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 30 psl.