Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ispanijos Gvinėja – Ispanijos kolonija Afrikoje, dabartinės Pusiaujo Gvinėjos teritorijoje, egzistavusi 1926–1968 m.

Territorios Españoles del Golfo de Guinea
Ispanijos Gvinėja

nebėra

1926 – 1968

→


Vėliava	Herbas

Sostinė

Santa Izabelė

Valdymo forma

kolonija

Era

Imperializmas

- Įkūrimas

1926 m.

- Nepriklausomybė

1968 m. rugpjūčio 11 d.

Valiuta

Istorija

Ispanija jau 1778 m. buvo pareiškusi savo teises į Kongo džiunglių regiono pakrantes (nuo Nigerio upės šiaurėje iki Ogovės upės pietuose) ir kai kurias salas (pirmiausia Bioką). Teisę jie įsigijo iš portugalų, kurie mainais gavo kai kurias teritorijas Amerikoje (El Pardo sutartis). Nepaisant to, dėl netinkamų gyvenimui sąlygų, vietos tautų pasipriešinimo ir migacijų, iki XIX a. vidurio ispanai regiono nekontroliavo.

XIX a. pirmoje pusėje regione siekė įsigalėti britai, kurie pavertė teritoriją kovos su vergų prekyba avanpostu. 1843 m. ispanai atgavo savo teises į regioną, tačiau turėjo jį dalintis su Vokietija (iš jų teritorijų susiformavo Kamerūnas) ir Prancūzija (iš jų teritorijų susiformavo Gabonas). Konkurencijos su šiomis valstybėmis metu 1900 m. galutinai suformuotos Ispanijos valdomos teritorijos, kurias sudarė Bioko sala, Anobonas ir Rio Munis.

1926 m. visos šios teritorijos administraciškai sujungtos į vieną koloniją – Ispanijos Gvinėją. Joje valdžia priklausė baltiesiems ispanams. Taip pat gyventojus gausiai papildė ispanizuoti mulatai iš Kubos, atvykę XIX a.

1949 m. Ispanijos Gvinėjos plotas buvo 26 659 km², kuriame buvo 170 000 gyventojų. Sostinė buvo Santa Izabelė su 9000 gyventojų.

1968 m. kolonijai buvo suteikta nepriklausomybė. Valstybė tapo žinoma kaip Pusiaujo Gvinėja.