Islandijos karalystė

Islandijos karalystė (isl. Konungsríkið Ísland, dan. Kongeriget Island) – nepriklausoma valstybė su konstitucine ir , įsteigta 1918 m. gruodžio 1 d. pasirašytu Unijos aktu su Danija. Ji gyvavo iki 1944 m. birželio 17 d., kai po referendumo vietoj jos buvo įkurta Islandijos respublika.

Islandijos karalystė isl. Konungsríkið Ísland dan. Kongeriget Island
Asmeninėje unijoje su Danija
← 1918 m. gruodžio 1 d. – 1944 m. birželio 17 d.   →
Vėliava Herbas
Location of Islandijos karalystė 1942 m.
Sostinė	Reikjavikas
Kalbos	islandų, danų
Religija
Valdymo forma	parlamentinė konstitucinė monarchija
Karalius
1918–1944	Kristijonas X
Parlamentas	Altingas
Era	Tarpukaris
- Įkurta	1918 m. gruodžio 1 d. m.
- Paskelbta respublika	1944 m. birželio 17 d. m.
Gyventojai
- 1944	125 967
Valiuta	Islandijos krona

Pagal asmeninę uniją, sudarytą pagal Unijos aktą, monarchas kartu buvo ir Danijos monarchas.Islandijos parlamentas paprašė, kad Danija atstovautų Islandijai tarptautiniu mastu, o kasdieniai reikalai buvo pavesti Reikjavike įsikūrusiam Danijos įgaliotajam atstovui Islandijos reikalams, o 1940 m. Vokietijai įsiveržus į Daniją, buvo paskirtas regentas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Islandijos istorija.

Danijos valdymo ištakos

Dėl Kalmaro unijos Islandija nuo 1380 m. priklausė Danijai, nors formaliai iki 1814 m. ji buvo Norvegijos valda.1874 m., praėjus tūkstančiui metų nuo Islandijos kolonizacijos pradžios, Danija suteikė Islandijai ribotą autonomiją. Tais pačiais metais priimta konstitucija buvo pakeista 1903 m., o 1904 m. Islandijos savivalda išplėsta. Islandijos reikalų ministras, reziduojantis Reikjavike, tapo atskaitingas Islandijos parlamentui – Altingui.

Karalystės įkūrimas

Pagrindinis straipsnis – Danijos ir Islandijos unijos aktas.

1918 m. gruodžio 1 d. unijos aktu, susitarimu su Danija, Islandija buvo pripažinta visiškai suverenia valstybe, nepriklausoma šalimi, sudariusia asmeninę sąjungą su Danija per bendrą monarchą. Islandijos karalystė sukūrė savo vėliavą ir herbą bei paprašė, kad Danija jos vardu atstovautų jos užsienio reikalams ir gynybos interesams, išlaikydama visišką savo užsienio reikalų ir gynybos kontrolę. 1920 m. Islandija atidarė savo pirmąją ambasadą. Aktas turėjo būti peržiūrėtas 1940 m. ir po trejų metų galėjo būti atšauktas, jei nepavyktų susitarti dėl jo tolesnio galiojimo.

Antrasis pasaulinis karas, britų okupacija ir respublikos įkūrimas

Pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Islandija griežtai laikėsi neutralumo pozicijos ir ėmėsi veiksmų prieš ją pažeidusias britų ir vokiečių pajėgas. 1940 m. balandžio 9 d. Vokietijai įsiveržus į Daniją ir vėliau ją okupavus, Islandijos ir Danijos ryšiai nutrūko. Dėl to balandžio 10 d. Altingas priėmė dvi rezoliucijas, kuriomis Islandijos ministrų kabinetui suteikė valstybės vadovo įgaliojimus ir paskelbė, kad Islandija prisiima visišką atsakomybę už užsienio politiką ir pakrančių priežiūrą. 1940 m. gegužės 10 d. Jungtinė Karalystė pradėjo “, kai karinės pajėgos įplaukė į Reikjaviko uostą ir pradėjo invaziją į Islandiją. Islandijos vyriausybė paskelbė protestą dėl to, ką pavadino „šiurkščiu Islandijos neutralumo pažeidimu“. Invazijos dieną ministras pirmininkas per radiją perskaitė pranešimą, kuriame islandams nurodė su britų kariais elgtis kaip su svečiais. 1941 m. gegužės 15 d. Altingas priėmė įstatymą, kuriuo įsteigė regento pareigas Sveinui Bjornsonui, kad šis atstovautų monarchijai.Sąjungininkų okupacija Islandijoje truko iki 1941 m., kai Islandijos vyriausybė paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų (kurios tuo metu buvo neutralios) perimti Islandijos gynybą. Islandijos gynyba buvo Jungtinių Valstijų dalyvavimo pradžia Antrajame pasauliniame kare.

Didžiausio aktyvumo metu Islandijoje buvo dislokuota apie 25 000 Didžiosios Britanijos karių, kurie beveik panaikino nedarbą Reikjavike ir kitose strategiškai svarbiose vietose. 1941 m. liepos mėn. Altingas priėmė Amerikos ir Islandijos gynybos susitarimą, kuriuo atsakomybė už Islandijos gynybą buvo perduota JAV. Tuomet saloje buvo dislokuota net 40 000 amerikiečių kareivių, kurių skaičius viršijo vietinių suaugusių vyrų skaičių. (Karo metu Islandijoje gyveno apie 120 000 vietinių gyventojų).

Po 1944 m. gegužės mėn. įvykusio konstitucinio referendumo 1944 m. birželio 17 d. Islandija oficialiai tapo respublika. Daugelis danų pasijuto įžeisti dėl pasirinkto laiko, nes Danija vis dar buvo okupuota Vokietijos. Vis dėlto karalius Kristijonas X nusiuntė Islandijos žmonėms pasveikinimo žinią.

Vėliavos

• Islandijos vėliava (1915–1944)
• Islandijos valstybinė vėliava (1915–1944)
• Karališkasis štandartas (1921–1944)
• Regento štandartas (1941–1944)

Išnašos

1. Statistics of Iceland. Nuoroda tikrinta on 18 March 2014.
2. Halfdanarson, Gudmundur Halfdanarson (2010). The A to Z of Iceland. Scarecrow Press. pp. 23–25. ISBN .
3. Van Cleaf, Kristin Van Cleaf (2007). Iceland. ABDO. p. 7. ISBN .
4. Halfdanarson, Gudmundur Halfdanarson (2010). The A to Z of Iceland. Scarecrow Press. pp. 23–25. ISBN .
5. Nordstrom, Byron (2000). Scandinavia since 1500. Press. p. 147. ISBN .
6. Dörr, Oliver (2004). Kompendium völkerrechtlicher Rechtsprechung (vokiečių). Mohr Siebeck. p. 103. ISBN .
7. „A short history of Alþingi – the oldest parliament in the world“. European Youth Portal (anglų). European Union. Suarchyvuotas originalas 2020-05-31. Nuoroda tikrinta 29 November 2018.
8. Karlsson, Gunnar (15 April 2000). The History of Iceland. University of Minnesota Press. pp. 283–284. ISBN .
9. Hardarson, Solrun B. Jensdottir (October 1974). „The 'Republic of Iceland' 1940–44: Anglo-American Attitudes and Influences“. Journal of Contemporary History. 9 (4): 27–56. doi:10.1177/002200947400900402. JSTOR 260290.
10. Iceland – Flag History at . Nuoroda tikrinta on 18 March 2014.
11. Iceland – Royal Standard at . Nuoroda tikrinta on 18 March 2014.