Irakiečiai

Irakiečiai
Irakiečiai iš Nadžafo apylinkių
Gyventojų skaičius	~50 mln.
Populiacija šalyse	Irakas: 41 mln.  JAV: 1–2 mln.  Iranas: 0,5–0,75 mln.  Jordanija: 0,7 mln.  Didžioji Britanija: 0,45 mln.  Vokietija: 0,45 mln.  Švedija: 0,2 mln.
Kalba (-os)	arabų, kurdų ir kt.
Vėliava
Religijos	daugiausia islamas, t. p. krikščionybė, jezidizmas, ir kt.
Giminingos etninės grupės	kiti arabai, kurdai, asirai
Vikiteka:	Irakiečiai

Irakiečiai (arab. العراقيون = Irāqīyūn, kurd. گه‌لی عیراق = Îraqîyan) – žmonės, kilę iš Irako. Juo sudaro Irako arabai (~78 %) bei kurdai (~18 %), taip pat mažesne dalimi – turkmėnai, asirai, armėnai, azerbaidžaniečiai,jezidai. Gyvena Irake, taip pat sudaro didelę diasporą Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje), Artimuosiuose Rytuose (Irane, Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Kuveite, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose), JAV, Australijoje. Tikinčiųjų dauguma (97 %) – musulmonai (~64–69 % šiitai, ~29–34 % sunitai), yra šiek tiek krikščionių (daugiausia senųjų Rytų bažnyčių nariai), jezidų, zoroastrų, , . Vartoja arabų kalbą, taip pat kurdų ir kitas tautinių mažumų kalbas.

Istorija

Irakiečiai pradėjo formuotis VII a., kai arabai užkariavo Mesopotamiją, o VIII a. Bagdadas tapo Abasidų kalifato sostine. Arabai asimiliavo senąsias šio krašto tautas – asirus, aramėjus, babiloniečius, persus. Nors dalinai asimiliuoti didelį savitumą išlaikė Tarpupio .

Šiuolaikinė irakiečių nacija ėmė formuotis XX a. vid., sukūrus Irako valstybę. Dėl etninių, religinių, politinių konfliktų ji išliko labai nevienalytė (šiitų ir sunitų susirėmimai, kurdų nepriklausomybės siekis, Sadamo Huseino era, Irako karas). Nuo XX a. vid. iš šalies labai padidėjo emigracija – pradžioje žydų ir krikščionių, vėliau – S. Huseino santvarkos oponentų, karo pabėgelių. Susidarė plati irakiečių diaspora.

Kultūra

Tradiciškai Irako valstiečiai vertėsi ariamąja drėkinamąja žemdirbyste (augino kviečius, miežius, ryžius, soras, ankštines kultūras, finikus, tabaką, medvilnę) ir gyvulininkyste, o pietuose ir sodininkyste bei daržininkyste. Dykumose gyvenantys beduinai augina , kupranugarius, avis. Tradiciniai amatai – ūkio įnagių, drabužių, indų, demblių, safjano ir vilnos dirbinių, metalo dirbinių gamyba. Miestuose gyvena daugiausia amatininkai, pirkliai, paslaugų ir pramonės barų darbuotojai.

Tradicinė apranga panaši į kitų arabų: vyrų ilgi, paprastai balti rūbai, perjuosti juosta, skarelė (), beduinai dėvi vilnonį paltą (aba). Moterų apranga tamsesnė, gausų papuošalų (žiedai, kabučiai, apyrankės, segės, auskarai ausyse, nosyje).

Tradiciniai maisto produktai – miežinė arba kvietinė nekildinta duona, pienas, ryžiai, datulės (naudojamos miltų, tyrės, alkoholio, cukraus gamybai). Mėsos patiekalai ruošiami iškilmingų švenčių metu. Gausiai valgomas rupių kviečių patiekalas , gardinamas fermentuotu pienu .

Dalis irakiečių tebesiskirsto į gentis (šiaurėje – šamar džarbai, anza amaratai; pietuose ir centre – kjabai, beni ljamai, muntefikai, duleimai, akeidatai, džburai, hazaliai, hasanai, ubeidai, fatlos ir kt.). Šeimos daugiausia mažosios, poligamija pasitaiko retai.

Išplėtotas muzikos menas – būdingi vokaliniai-instrumentiniai ansambliai .

• Motina su dukterimi
• Irako kurdai
• Irako turkmėnai
• Irako asirų moterys ir vaikai
• Irakiečiai beduinai
• Irakiečių pabėgėlių vaikai Sirijoje

Šaltiniai

1. . Arab American Institute.
2. [1]
3. [2]
7. Irakas. Gyventojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
8. Иракцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.