Interesų grupė – piliečių grupė, organizuota tam, kad paveiktų vyriausybės sprendimus.
Pagal organizuotumą interesų grupės skirstomos į keturias grupes:
- Anoniminės interesų grupės (neorganizuotos, susiburia spontaniškai, trumpam)
- Neasocijuotos interesų grupės (neorganizuotos, susideda iš žmonių, kurie turi bendrus interesus)
- Institucinės interesų grupės (susiformuoja vyriausybėje ir jos institucijose)
- Asocijuotos interesų grupės (organizuotos pačių piliečių)
Skiriami du pagrindiniai atvejai, kaip interesų grupės veikia vyriausybės politiką: pliuralizmas ir . Pliuralizmo atveju interesų grupės konkuruoja dėl įtakos vyriausybei. Korporatyvizmo atveju vyriausybė įpareigojama atsižvelgti į interesų grupes.
Pliuralizmo atveju yra skiriami keli pagrindiniai interesų grupių veiklos metodai:
- Dalyvavimas rinkiminėse kampanijose
- Ekonominis spaudimas
- Kampanijos žiniasklaidoje
- Informacijos kontrolė
- Jėgos panaudojimas
Išnašos
- Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, , 140-145 psl.
- Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, , 146-151 psl.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris