Ilyrijos karalystė (1816–1849)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ilyrijos karalystė (vok. Königreich Illyrien slovėn. Ilirsko kraljestvo kroat. Kraljevina Ilirija it. Regno d'Illiria) – karalystė, egzistavusi 1816–1842 m., priklausiusi Austrijos imperijai. Jos teritorija apėmė sritis, kur dabar yra pietų Austrija (Karintijos žemė), vakarų Slovėnija (istoriniai Krainos, Karintijos, Pajūrio regionai), šiaurės vakarų Kroatija (Istrija) ir šiaurės rytų Italija (Triesto provincija ir Goricijos provincija).

Königreich Illyrien Ilyrijos karalystė
Austrijos imperijos karalystė
1816 – 1849 →   →
Herbas
Location of Karalystė Austrijos imperijoje
Sostinė	Liubliana
Kalbos	vokiečių, slovėnų, kroatų
Valdymo forma	monarchija
Austrijos imperatoriai
1816–1835	Pranciškus I;
1835–1848	Ferdinandas I
1848–1849	Pranciškus Juozapas I
Era	naujieji laikai
- Suformuota	1816 m., 1816
- Išskaidyta	1849 m.

Istorija

Karalystės žemėlapis

Karalystės pirmtakėmis tapo 1809 m. Napoleono suformuotos , kurios apėmė Napoleono iš Austrijos imperijos nukariautas žemes. Kuomet 1815 m. Habsburgų Austrija atsiėmė šias žemes, ji nutarė laikinai išlaikyti prancūzų administracinę struktūrą, prieš atkuriant senąją feodalinę administraciją.

Ankstyvuoju laikotarpiu karalystė apėmė senųjų Krainos, Karintijos, , feodalinių valdų teritorijas bei didelę dalį Kroatijos su Rijeka. Tačiau jau apie 1820 m. atkūrus Kroatijos karalystę, jai liko tik šiaurinės teritorijos. Šiose teritorijose daugumą sudarė etniniai slovėnai, ir karalystės sukūrimas su sostine Liublianoje buvo svarbus jų tautinei tapatybei formuotis. Slovėnai siekė, kad prie karalystės būtų prijungta ir žemutinė Štirija, taip suvienijant visas slovėnų žemes.

Austrijos administracijoje karalystė pamažu prarado savo reikšmę ir palaipsniui atkurtos senosios feodalinės valdos. Paskutinįjį kartą oficialiuose dokumentuose karalystė paminėta 1849 m. Iš jos susiformavo Krainos kunigaikštystė, Karintijos kunigaikštystė ir .