Ilka ИлькаIlka51 42 50 š pl 108 31 0 r ilg 51 71389 š pl 108 51667 r ilg 51 71389 108 51667 Ilka Laiko juosta UTC 8 vasa

Ilka Илька
Ilka 51°42′50″ š. pl. 108°31′0″ r. ilg. / 51.71389°š. pl. 108.51667°r. ilg. / 51.71389; 108.51667 (Ilka)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Rusija
Respublika	Buriatija
Rajonas

Gyventojų (2010)	2 338

Ilka (rus. Илька) – gyvenvietė apie 20 km į pietryčius nuo , Udos kairiojo intako kairiajame krante, prie Transsibiro magistralės, , Buriatija.

Lietuviai

1948 m. birželio mėn. į Ilkos geležinkelio stotį iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežtas ešelonas tremtinių. Dalis jų išskirstyta po gretimus miško kirtimo punktus bei kolūkius; Ilkoje palikta apie 100 šeimų. Ilka tuo metu buvo miško pramonės ūkio centras. Tremtiniai krovė rąstus medienos sandėlyje, geležinkelio stotyje (darbas 3 pamainomis, be poilsio dienų), kirto mišką, plukdė rąstus, dirbo pabėgių įmonėje, mašinų remonto gamykloje, statybose, prie geležinkelio. Daug žmonių žuvo ar susižalojo miško ruošos darbuose, mirė nuo išsekimo, ligų. 1957–1959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Ilkoje išliko didelės lietuvių kapinės; 1959 m. tremtiniai pastatė atminimo kryžių. 1989–1990 m. ir 2000 m. į Ilką iš Lietuvos buvo nuvykusios kelios ekspedicijos, daugelio tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą.

Šaltiniai

Aldona Juodvalkytė. Ilka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 778 psl.

[1] Aldona Juodvalkytė. Ilka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 778 psl.