Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus klaidos nederinti žodžiai sakiniuose stilius Jei ga

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal – klaidos, nederinti žodžiai sakiniuose, stilius
Jei galite, sutvarkykite.

Romanas Ignotas Pranciškus Potockis (lenk. Roman Ignacy Franciszek Potocki; 1741 m. vasario 28 d. Palenkės Radzinas, – 1809 m. rugpjūčio 30 d., Viena) – ATR valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, politikas, patriotinis veikėjas, žurnalistas ir rašytojas. Lietuvos didysis raštininkas (1773–1783), Nuolatinės tarybos maršalka (1778–1780), Lietuvos dvaro maršalka (1783–1791) ir Lietuvos didysis maršalka (1791–1792).

Ignotas Potockis (1809)

Potockiai

Herbas "Pilawa"

Gimė	1741 m. vasario 28 d. Palenkės Radzinas
Mirė	1809 m. rugpjūčio 30 d. (68 metai) Vilanovas (dabar Krokuvos dalis)
Tėvas	Eustachijus Potockis
Sutuoktinis (-ė)	Elžbieta Liubomirskaitė
Vaikai	Kristina Potockytė

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Ignotas Potockis (1809)

Biografija

Ignoto Potockio žmona Elžbieta Liubomirskaitė

Žymios Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Karūnos didžiojo taurininko ir Lietuvos artilerijos generolo Eustachijaus Potockio (apie 1720–1768) ir Marianos Konstkos (m. 1768) antrasis sūnus. Broliai – Uržendovo seniūnas Kajetonas, Tlumako seniūnas Jurgis Mykolas, liaudies kavalerijos brigadininkas Jonas Nepomukas Erikas ir Karūnos artilerijos generolas Stanislovas Kostka.

1758–1765 metais mokėsi Varšuvos kolegiume, po to iki 1770 metų tęsė mokslus Romoje. Kurį tai laiką praleido Prancūzijoje, 1771 metais grįžo į ATR. Nuo 1770-ų metų suartėjo su Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu.

Buvo auklėjamas vadovaujant Stanislovui Konarskiui; buvo Edukacinės komisijos (1773) narys ir vienas pagrindinių veikėjų (1773). Palaikė reformų planus, parodė didelį aktyvumą Ketverių metų seimo (1788–1792) metu. Siekė susitaikymo su Prūsija ir užsienio „garantijų“ sunaikinimo. Buvo vienas iš 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos kūrėjų, nors kaip didikas ir skyrėsi nuomonėmis su Hugo Kolantajumi. Kaip apdovanojimą už naujos konstitucijos sukūrimą gavo policijos ministro pareigybę, bet buvo priverstas išeiti iš Edukacinės komisijos.

ATR-Rusijos (1792) karo metu Ignotas Potockis vykdė nebuto karinio ministro pareigas. Po Rusijos imperijos ir Targovicos konfederacijos pergalės Ignotas Potockis emigravo į Drezdeną. ATR revoliucijos, kuriai vadovavo Tadas Kosciuška, metais, 1794, Romanas Ignotas Potockis grįžo į Varšuvą ir tapo „laikinos vyriausybės“ užsienio reikalų ministru; po Prahos šturmo 1794 metais su rusų armijos atstovais vedė derybas, kurių metu perdavė Aleksandrui Suvorovui Lenkijos karūną nuo Konstantino Pavlovičiaus. Paimtas į nelaisvę, buvo laikomas Šliselburge. 1796 metais grafo Juozapo Augusto Iljinskio prašymu Romanui Ignotui Potockiui buvo dovanota; jis išlaisvintas Rusijos imperatoriaus Pavelo I Petrovičiaus.

Nuo 1796 metų Romanas Ignotas Potockis gyveno Haliče, įėjusio į Austrijos imperijos sudėtį. Apsigyveno Klementovicuose, kur užsiėmė istorine ir literatūrine veikla. Tapo Varšuvos mokslo draugijos nariu. 1809 metais, po to, kai Haličą išlaisvino lenkų armija, vadovaujama Juozapo Poniatovskio, grįžo prie politinės veiklos ir pradėjo dirbti Varšuvos kunigaikštystės švietimo naudai. Jis mirė Vienoje, kur su diplomatine misija buvo išsiųstas pas Napoleoną prašyti jo sutikimo įtraukti austrų Haličą į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį. Buvo palaidotas Vilianove.

Šeima

1773 metais vedė kunigaikštytę Elžbietą Liubomirskaitę (apie 1755–1783), Karūnos didžiojo maršalkos Stanislovo Liubomirskio (1722–1783) nuo santuokos su kunigaikštyte Izabele Čartoriska (1736–1816) vyresnę dukterį. Vaikai: Kristina Potockytė.

Nuorodos

http://philatelia.ru/cat7/plots/?more=1&id=198

Politinis postas
Prieš tai:	Lietuvos dvaro maršalka 1783–1791	Po to: Stanislovas Soltanas
Prieš tai: Vladislovas Gurovskis	Lietuvos didysis maršalka 1791–1793	Po to: Liudvikas Tiškevičius