Idrisidai

Idrisidai (arab.: الأدارسة) – tai pirmoji (Sayyid) šiitų dinastija valdžiusi vakarų Magribą nuo 788 m. iki 985 m. Dinastija pavadinta pirmojo sultono Idris I garbei.

al-Idārisah الأدارسة‎ Idrisidai
buvusi monarchija
← 789 – 985 →
Location of Idrisidų valstybė (mėlyna) apie 950 m.
Sostinė	Fesas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	789 m., 789
- Nukariauja Ifranidai	985 m.
Valiuta	Dinaras (moneta)

Istorija

Dinastijos įkūrėjas buvo Idris I, kalifo Ali ir jo žmonos Fatimos, pranašo Mahometo dukros, vaikaitis. Būdamas Sajidų šiitu, Idris I buvo persekiojamas Abasidų ir 786 m. pabėgo į Magribą, kur jį priėmė berberai. Maisaro sukilimas prieš arabų valdovus (739–742 m.) sukompromitavo Šiaurės Afrikos kalifato valdžią, tad Idriso I karalystė tapo pirmąja autonomine islamo valstybe Maroke. Jo sūnus Idris II tėvo kolonizuotą Feso vietovę pavertė karalystės sostine. Pabėgėlių iš Kairuano (Tunisas) ir Andalūzijos dėka miestas tapo islamizacijos ir arabizacijos Š. Afrikoje centru. Karalystė buvo išplėsta užimant Aukštąjį Atlasą ir kariaujant prieš Tlemseną. Idrisidų valdoma valstybė Maroke tapo galinga ir įtakinga lyginant su aplinkinėmis: (į pietus nuo Feso), (Rifo kalnai), ir Magravų (vakarų Alžyras).

Po Muhamedo valdymo (828–836 m.) karalystė buvo padalinta jo aštuoniems broliams. Kova karalystės viduje silpnino šalį ir, kai Jahijos IV valdymo metais karalystė vėl buvo suvienyta, vis tiek liko silpna ir puolama Fatimidų. 917 m. Fatimidų dinastija perėmė valdymą iš Idrisidų. 926 m. Idrisidams su Kordobos kalifato (Ispanija) pagalba pavyko nugalėti Fatimidus, bet neteko Feso. Liko tik Seuta, Tanžeras ir Rifo kalnų šiaurinė dalis. Čia dar kurį laiką valdė nuo (Umayyad) priklausoma Idrisidų dinastijos šaka pradedant Idriso II sūnumi Umaru. 1010 m. jie įsikūrė Malagoje ir 1016 m. tapo gerai žinomos Ispanijos istorijoje (Hammudid) dinastijos pradininkais.

985 m. mirė paskutinis Idrisidų dinastijos sultonas, kuris valdė Maroką ir jis atiteko Magravų dinastijai.

Valdovai

Maroko istorija
Senovės Libija
Roma >
Omejadai
,
Idrisidų dinastija (780–974)
Kordoba, Ziridai
Magravų dinastija (987–1070)
Almoravidų dinastija (1073–1147)
Almochadų dinastija (1147–1269)
Marinidų dinastija (1258–1420)
Vatasidų dinastija (1420–1547)
(1554–1659)
Alavitų dinastija (1666–dabar):
Maroko protektoratas
Maroko Karalystė

• Idris I – (788–791)
• Idris II – (791–828)
• Muhamedas ibn Idris (Muhammad ibn Idris) – (828–836)
• Ali ibn Idris (Ali ibn Idris), žinomas kaip "Ali I" – (836–848)
• Jahija ibn Muhamedas (Yahya ibn Muhammad), žinomas kaip "Jahija I" – (848–864)
• Jahija ibn Jahija (Yahya ibn Yahya), žinomas kaip "Jahija II" – (864–874)
• Ali ibn Umaras (Ali ibn Umar), žinomas kaip "Ali II" – (874–883)
• (Yahya ibn Al-Qassim), žinomas kaip "Jahija III" – (883–904)
• Jahija ibn Idris ibn Umaras (Yahya ibn Idris ibn Umar), žinomas kaip "Jahija IV" – (904–917)
• Fatimidų dinastija (Fatimid dynasty) – (922–925)
• Hasanas I Alhadžamas (Hassan I al-Hajam) – (925–927)
• Fatimidų dinastija – (927–937)
• Alkasimas Kanumas (Al Qasim Gannum) – (937–948)
• Abul Ališahmadas (Abu l-Aish Ahmad) – (948–954)
• Alhasanas ben Kanunas (Al-Hasan ben Kannun), žinomas kaip "Hasanas II" – (954–974) (nemaišyti su , gimusiu 1929 m.)

Taip pat skaitykite

• Maroko istorija

Išnašos

1. Šiai teritorįjai priklauso ir dabartiniai Ispanijos anklavai: Seuta ir Melija.
2. http://www.britannica.com/eb/topic-371122/Maysara Maisara – berberų vadas

Nuorodos

• en. Maroko istorija 2005-12-30 iš Wayback Machine projekto.